¹Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus tarė savo mokiniams:

¹Huan, hichi ahi a, Jesu'n huai thu tengteng a gen khit in, a nungjuite kiang ah,

²“Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti”.

²Ni nih nung chiang in Paikan Ankuangluina a hong om ding chih na thei ua, Mihing Tapa kilhden ding in a mansak ding uh, ahi, a chi a.

³Tuomet aukštieji kunigai, Rašto žinovai bei tautos vyresnieji susirinko į vyriausiojo kunigo Kajafo rūmus

³Huailai in siampu lianpen Kaiapha a chih uh huangsung ah siampu lalte leh vantang upate a kikhawm ua;

⁴ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir Jį nužudyti.

⁴Jesu tuh zekhem a mat a, a hihlup theihna ding un a kikum ua.

⁵Bet jie sakė: “Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio”.

⁵Himahleh, Ankuanglui sung in jaw hikei leh, huchilou in jaw vantang lak ah buaina a hongpiang kha ding, a chi ua.

⁶Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,

⁶Huan, Jesu Bethani khua a, phak Simon in a a omlai in,

⁷atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus kvapiojo aliejaus indu ir Jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos.

⁷Numei khat alabasta bawm, thau gimlim mantampi tawi in, a kiang ah a hongpai a, an a umlai in a lu ah a sung a.

⁸Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: “Kam toks eikvojimas?

⁸Himahleh, nungjuite'n huai a muh un a heh ua, Bangdia hichi bang a hihmangthang mawkmawk ahia?

⁹Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams”.

⁹Hiai thau man tampi zuak a, mi jawngte kiang a piak theih ahi ngal a, a chi ua.

¹⁰Tai sužinojęs, Jėzus tarė: “Kam skaudinate moterį? Ji man padarė gerą darbą!

¹⁰Jesu'n tuh huai a theih in, a kiang uah, Numei bang dia hihbuai na hi ua? ka tungah thil hiohtak a hih ahi.

¹¹Vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.

¹¹Mi jawngte khantawn in na kiang uah a om uh a keihiam, kei bel khantawn a na kiang ua om ka hikei.

¹²Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms.

¹²Hiai thau gimlim ka sa a sun tuh, vui ding a hon bawl ding in a hih ahi.

¹³Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė”.

¹³Chihtaktakin ka hon hilh ahi, khovel tengteng ah koi ah leng hiai Tanchin Hoih a genna peuh uah hiai numei thil hih leng amah theihgigena ding in a gen jel ding uh, a chi a.

¹⁴Tada vienas iš dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus

¹⁴Huai nung in sawm leh nihte lak a mi khat, Juda Iskariot a chih uh, siampu liante kiang ah a hoh a.

¹⁵ir tarė: “Ką man duosite, jeigu Jį jums išduosiu?” Tie suderėjo su juo trisdešimt sidabrinių.

¹⁵Amah kon mansak ding a, bang non pe ding ua? a chi a. Huan, dangka sawmthum a buksakta ua.

¹⁶Ir nuo to laiko jis ieškojo progos išduoti Jį.

¹⁶Huai nung tuh matsakna lemtang a zongta a.

¹⁷Pirmąją Neraugintos duonos dieną mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: “Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?”

¹⁷Huan, Tanghou Silngou hellouh ni, ni masapen in nungjuite tuh Jesu kiang ah a hong ua, Paikan Ankuanglui nekna ding in koi ah ahia hon bawlsak le ung na ut? a chi ua.

¹⁸Jis atsakė: “Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas arti. Pas tave švęsiu Paschą su savo mokiniais’ ”.

¹⁸Huan, aman, Khopi ah kua hiam kiang ah hoh unla, a kiang ah, Sinsakpa'n, Ka hun a naita a; nungjuite toh Paikan Ankuang na in ah ka um ding u e, a chi, vachi un, a chi a.

¹⁹Mokiniai padarė, kaip Jėzus nurodė, ir paruošė Paschą.

¹⁹Huan, Jesu'n a kiang ua a chih bang in nungjuite'n a hih ua; Paikan Ankuang tuh a bawlta ua.

²⁰Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika sėdosi prie stalo.

²⁰Huan, nitaklam a honghih in, nungjui sawm leh nihte toh an a um ua.

²¹Jiems bevalgant, Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos”.

²¹Huan, a neklai un, aman, Chihtaktakin ka hon hilh ahi, Na lak ua mikhat in kei a hon mansak ding, a chi a.

²²Jie labai nuliūdo ir kiekvienas klausė Jo: “Nejaugi aš, Viešpatie?”

²²Huan, a lungkham mahmahta ua, a kiang ah, Toupa, kei ka hi maw? a chi chiat ua.

²³Jis atsakė: “Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje.

²³Huan, aman, Kuang hon sawkpihpa ngeingei in kei a hon juausan in hon mansak ding.

²⁴Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti”.

²⁴Mihing Tapa a tanchin a gelh bang tak un a pai ding ahi; himahleh, Mihing Tapa mansak dingpa tung a gik e: huai mipa tuh piangkei leh amah a ding in a hoihzo ding, chi in, a dawng a.

²⁵Jo išdavėjas Judas paklausė: “Nejaugi aš, Rabi?!” Jis atsakė: “Tu pasakei”.

²⁵Huan a mansak dingpa Juda in a dong a, Heutupa, keimah ka hi maw? a chi a. Aman tuh a kiang ah. Hi e, a chi a.

²⁶Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: “Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas”.

²⁶Huan, a neklai un Jesu'n tanghou a la a, vual a jawl sak a, a balkham a; huan, nungjuite kiang ah a pia a, La unla, ne un; hiai ka sa ahi, a chi a.

²⁷Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: “Gerkite iš jos visi,

²⁷Huan, nou a la a, kipahthu a gen a, a kiang uah a pia a,

²⁸nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.

²⁸Na vek un dawn un, hiai ka sisan, khelhnate ngaihdamna ding a mi tampi dia pawt ding, thukhunna tuh ahi.

²⁹Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje”.

²⁹Himahleh, ka hon hilh ahi, ka Pa gam a nou toh a thak ka dawn ni a tun masiah tuban grepgui gah a ka dawn nawnta kei ding, a chi a.

³⁰Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

³⁰Huan, la a sak zoh un a pawt ua, Oliv tang ah a paita uh.

³¹Tada Jėzus jiems kalbėjo: “Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir kaimenės avys išsisklaidys’.

³¹Huan, Jesu'n a kiang uah, Tuzan chiah navek un ka tung thu a lunghilou in non taisan vek ding uh; Belam chingpa ka jep ding a, belam hon a dalh ding uh, chih gelh ahi ngal a.

³²Bet kai prisikelsiu, Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją”.

³²Himahleh, ka thoh nawn nung in Galili gamah na ma uah ka pai ding, a chi a.

³³Petras atsiliepė: “Jei net visi Tavimi pasipiktins, aš niekuomet nepasipiktinsiu!”

³³Peter in a kiang ah, A vek un na tung thu ah lunghilou in om mahle uh kei jaw lunghilou in ka omkei hial ding, chi in, a dawng a.

³⁴Jėzus jam tarė: “Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.

³⁴Jesu'n a kiang ah, Chihtaktakin ka hon hilh ahi, tuzan in ak khuan ma in, nang thumvei non kitheihmohbawl ding, a chi a.

³⁵Bet Petras tvirtino: “Jei man reikėtų net mirti kartu su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu!” Taip kalbėjo ir visi mokiniai.

³⁵Peter in a kiang ah, Na sihna a leng si sam ding himah leng kon kitheihmohbawl kei hial ding, a chi a. Huchi bangmah in nungjuite tengteng in a chi chiat ua.

³⁶Tuomet Jėzus su jais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: “Pasėdėkite čia, kol Aš ten nuėjęs melsiuos”.

³⁶Huai zoh in amaute toh mun khat Gethsemani a chih uh a tung ua: huan, aman tuh a nungjuite kiang ah, Pam a ka vathum kal in hiai ah na tu un, a chi a.

³⁷Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.

³⁷Huan, Peter leh Zebedai tapate nih a pi a, a lungkham in a hong mangbang mahmahta a.

³⁸Tada tarė jiems: “Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi”.

³⁸Huan, a kiang uah, Ka kha a lungkham mahmah a, sihna khop hial ahi; hiai ah om unla, hon venpih un, a chi a.

³⁹Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: “Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!”

³⁹Huan, neukha in malam ah a vapai zek a, khupboh in, Ka Pa aw, a hihtheih leh hiai nou in hon pel mahmah heh; a hihhang in keimah thu hilou in, nangmah thuthu hijaw heh, chi in, a thum a.

⁴⁰Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: “Nepajėgėte nė vienos valandos pabudėti su manimi?

⁴⁰Huan, nungjuite kiang ah a hongpai a, amau tuh ihmu in a hon mu a, huchi in, Peter kiang ah, E, nou dakkal khat lel leng hon hahpih theilou na hi umaw?

⁴¹Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.

⁴¹Khemna a na lutlouhna ding un kiging gige in thum un; kha in jaw a ngap a, sa bel a hatkei hi, a chi a.

⁴²Ir vėl nuėjęs antrą kartą, meldėsi: “Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!”

⁴²Huan nihveina ah a vapai a, a thumnawn a, Ka Pa aw, ka dawnlouh ahiai in a honpelh theihkei mahmah leh, nang mah thuthtu hi heh, a chi a.

⁴³Sugrįžęs vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo apsunkusios.

⁴³Huan, a hongpai nawn a, amaute tuh ihmu in a hon mu nawn a, a ihmut uh a suak mahmah ngal a.

⁴⁴Tada, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.

⁴⁴Huan, a paisan nawn a, a thumveina ah a gen ngei gen in a thum nawn a.

⁴⁵Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: “Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, ir Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

⁴⁵Huai khit in nungjuite kiang ah a hongpai nawn a. a kiang uah, Na ihmu lailai umaw, na tawlnga lailai umaw? Ngai dih uh, a hun a hongtungta a, Mihing Tapa mi khialte khut ah khotkhit ahita.

⁴⁶Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat”.

⁴⁶Thou unla, pai ni, en dih uh, a hon mansak ding pa a hong naita ve, a chi a.

⁴⁷Dar Jam tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš dvylikos, o su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų.

⁴⁷Huan, a genlai mah in Juda, sawmlehnihte lak a mi khat tuh, a hongtungta a, siampu liante leh laigelhmite leh upate kiang a kipan mipi thupitak namsau leh khetbukte toh.

⁴⁸Jo išdavėjas nurodė jiems ženklą, sakydamas: “Kurį pabučiuosiu, tai Tas! Suimkite Jį!”

⁴⁸Huan, a mansak dingpa'n chiamtehna ding a hilh khol sipsip a, Ka tawp penpen tuh amah ahi ding, na man ding uh, chi in.

⁴⁹Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus, tarė: “Sveikas, Rabi!”, ir pabučiavo Jį.

⁴⁹Huchi in, Jesu tuh a va juan pah a, Chibai, Heutupa, chi in, a tawp tantan a.

⁵⁰O Jėzus jam tarė: “Bičiuli, ko atėjai?” Tada jie priėjo, čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

⁵⁰Huan, Jesu'n a kiang ah, Lawm, na hong nasan hih in, a chi a. Huaitak in, Jesu tuh a len ua, a manta uh.

⁵¹Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį.

⁵¹Huan, ngaidih, Jesu ompihte lak a khat in a khut in a sawk a, a namsau a dok a, siampu lianpen sikha a ban a, a bil a ban khiaksak a.

⁵²Tuomet Jėzus jam tarė: “Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.

⁵²Huan, Jesu'n a kiang ah, Na namsau a koihna ah koih nawn in, namsau pan peuhmah tuh namsau mah a a sih ding jiak in.

⁵³O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvylika legionų angelų?

⁵³Ka Pa ngen leng angel sangguk mun sawm leh nih hon sawl pah ding; ngen theilou in non ngaihtuah ahia?

⁵⁴Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!”

⁵⁴Himahleh, ngen taleng, bangchin ahia laisiangthou- hichi bang a a hong om ding- a tun theih ding? a chi a.

⁵⁵Tą valandą Jėzus tarė miniai: “Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti mane. Aš kasdien sėdėjau šventykloje su jumis ir mokiau, ir manęs nesuėmėte.

⁵⁵Huchih laitak in Jesu'n mipite kiang ah, Namsaute, khetbukte tawi in suamhat man ding bang hial in kei hon man ding a hong pawt na hi umaw? Pathian biakin ah ni teng in thu hilh in ka tu a, non man ngalkei ua.

⁵⁶Bet viskas šitaip įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai”. Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo.

⁵⁶Himahleh jawlnei laisiangthou thute a hongtangtun theihna dia hiai tengteng hongtungta ei ve, a chi a. Huchihlai in nungjuite tengteng in amah a nosia ua, a taimangta uh.

⁵⁷Tie, kurie suėmė Jėzų, nuvedė Jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto žinovai ir vyresnieji.

⁵⁷Huan Jesu mante'n siampu lianpen Kaiapha in a, laigelhmite leh upate omkhawmna ah amah a pita ua.

⁵⁸O Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo ir įėjęs atsisėdo su tarnais pasižiūrėti, kaip viskas baigsis.

⁵⁸Himahleh, Peter in gamla tak a pat in amah a jui a, siampu lianpen huangsung tan in; huan a valut a, a tawpna thei ding sikhate lak ah a vatu sam a.

⁵⁹Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti,

⁵⁹Huan, amah a hihlup theihna ding un siampu liante leh vaihawmte tengteng in Jesu hekna a zong ua;

⁶⁰tačiau nerado, nors buvo išėję į priekį daug melagingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du

⁶⁰theihpih juau tampi hong mahle uh a muthei ngalkei ua. A den chiang in a hihleh mi nih a hongpai ua.

⁶¹ir tarė: “Šitas sakė: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti’ ”.

⁶¹Hiai mipa'n, Pathian biakin hihsiat a, ni thum sung a lam nawn thei ka hi, a chi ve, a chi ua.

⁶²Tada atsistojo vyriausiasis kunigas ir paklausė Jėzų: “Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!”

⁶²Huchi in, siampu lianpen tuh a ding khia a, a kiang ah, Bangmah a dawnglou maw? Hiaite hon hekna bangchidan ahia? a chi a.

⁶³Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: “Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!”

⁶³Jesu bel a dai dide a. Huan, siampu lianpen in a kiang ah, Pathian hing min in ka hon vau ahi, Kris, Pathian Tapa tuh na hi hia? hon hilh in, a chi a.

⁶⁴Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!”

⁶⁴Jesu'n a kiang ah, Hi e. Himahleh, ka hon hilh ahi, tunung chiang in Mihing Tapa thilhihtheihna taklam a tu a, van mei tung a hongpai na mu ding uhi, a chi a.

⁶⁵Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: “Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą.

⁶⁵Huan, siampu lianpen in a puansilh a botkek a, Pathian a genseta; theihpih dang bangdi'n i kiphamoh nawn dia? Ngai dih uh, Pathian a gensiatdan tuh tu in na ja uh. Bangchi nasa ua? a chi a.

⁶⁶Kaip jums atrodo?” Jie atsakė: “Vertas mirties!”

⁶⁶Amau tuh, Si tak ahi, chi in, a dawng ua.

⁶⁷Tada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą,

⁶⁷Huan, a mai ah chil a sia ua, a tum ua; khenkhat in a khutpek ua beng in,

⁶⁸sakydami: “Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?”

⁶⁸Nang Kris, kua ahia hon tum? hon hilh in, a chi ua.

⁶⁹Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: “Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu”.

⁶⁹Huan, Peter tuh polam ah, huangsung ah a tu a: huan, nungak khat a kiang ah a hongpai a, Nang leng Jesu Galili gam a mi kiang a om na hi ve, a chi a.

⁷⁰Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: “Aš nežinau, ką tu sakai”.

⁷⁰Aman bel, Na thu gen ka theikei hial, chi in, a vek ua ma ah a kitheihmohbawl a.

⁷¹Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: “Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu”.

⁷¹Huan, inlam a vapawt tak in nungak dang in amah tuh a mu a, huailai a omte kiang ah, Hiai mi leng Nazaret Jesu kiang a ompa ahi ve, a chi a.

⁷²Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: “Aš nepažįstu to žmogaus!”

⁷²Huan, Huai mihing jaw ka theikei, chi in, kichiam in a kitheihmohbawl nawn a.

⁷³Po kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: “Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda”.

⁷³Huan, sawtlou nung in, a kiang a dingte'n, Peter kiang ah, Nang leng a lak ua mi na hi tawk vo oi, na pau ah a kithei ve, a chi ua.

⁷⁴Tada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: “Aš nepažįstu to žmogaus!” Ir tuojau pragydo gaidys.

⁷⁴Huan, aman, Huai mihing jaw ka theikei, chi in, hamsia kiloh in a kichiamta a. Huan, ak a khuangpahta ngal a.Huan, Peter in Jesu'n, Ak a khuan ma in nang thumvei non kitheihmohbawl ding, a chih thu a theithak nawnta a. Huan, a pawt a, a kap huphup hi.

⁷⁵Petras prisiminė Jėzaus žodžius: “Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė.

⁷⁵Huan, Peter in Jesu'n, Ak a khuan ma in nang thumvei non kitheihmohbawl ding, a chih thu a theithak nawnta a. Huan, a pawt a, a kap huphup hi.