¹Skaitant susirinkusiems Mozės knygą, buvo rasta parašyta: “Joks amonitas ar moabitas negali priklausyti Dievo tautai,

¹Huai niin mite jakin Mosi laibu sungah a sim ua; Amon mi leh Moab mi khantawnin Pathian khawmpi sungah a lut ding uh ahi kei chih, huai sunga kigelh a mu uhi;

²nes jie nepasitiko izraelitų su duona ir vandeniu, bet pasamdė Balaamą, kad juos prakeiktų. Tačiau mūsų Dievas pakeitė prakeikimą į palaiminimą”.

²Tanghou leh tuia Israel tate dawn loua, amaute hamsiat dinga, amaute siatna dinga Balaam a lak jiak un: ahihhangin i Pathian in hamsia vualjawlna a suaksak hi.

³Išgirdę įstatymą, jie atskyrė visus svetimtaučius iš Izraelio.

³Dan a jak lai un, hichi ahi a, mipi kihel tengteng Israel akipan a kikhenkhe tuamta uhi.

⁴Prieš tai kunigas Eljašibas, Tobijos giminaitis, Dievo namų sandėlių prižiūrėtojas,

⁴Huan hiai main, siampu Eliasib i Pathian in ua dantante tunga seha ompa, Tobia toh kizomin,

⁵buvo parūpinęs Tobijai didelį kambarį, kuriame anksčiau laikydavo duonos aukas, smilkalus, indus ir javų, vyno bei aliejaus dešimtinę, priklausančią levitams, giedotojams, vartininkams ir kunigams.

⁵Amah dingin dantan thupi a bawlkhola huaiah a malamin anpiak thillatte, begawte leh tuiumbelsuante leh, buhlehbal, uain, leh thaute sawmakhatte a koih ua, huaite bel Levi mite leh lasamite leh kongkhakngakmite kianga thupiaka piak ahi a; huchiin vei thillatte siampute adingin.

⁶Tuo laiku aš nebuvau Jeruzalėje, nes trisdešimt antraisiais Babilono karaliaus Artakserkso metais buvau pas karalių. Tačiau kuriam laikui praėjus, aš pasiprašiau karaliaus išleidžiamas.

⁶Himahleh hiai hunte khawngin, Jerusalem ah ka om kei: Babulon kumpipa Araksarsi kum sawmthum leh nih kumin kumpipa kiangah ka hoha, ni bangzah hiam nungin kumpipa phalna ka ngen ngala:

⁷Sugrįžęs į Jeruzalę, sužinojau, kad Eljašibas blogai pasielgė, parūpindamas Tobijai kambarį Dievo namų kiemuose.

⁷Huchiin Jerusalem ah ka honga, huan Pathian in pisate sung dantan amah adia a bawlsakna ah, Eliasibin Tobia adia gilou a hih dan ka theisiam hi.

⁸Man tai labai nepatiko, todėl aš išmečiau iš kambario laukan visus Tobijo sdaiktus.

⁸Huchiin kei a hondah sak mahmaha: huaijiakin dantana kipanin Tobia in dong tengteng ka lawn khiaa.

⁹Po to įsakiau išvalyti kambarius ir atgal sunešti Dievo namų reikmenis, duonos aukas ir smilkalus.

⁹Huan thu ka piaa, dantante a hih siang ua: huan huailaiah anpiak thillatte leh begaw toh, Pathian ina tuiumbelsuante ka honla nawn hi.

¹⁰Aš taip pat sužinojau, kad levitams nebuvo atiduodama jiems priklausanti dalis ir kad levitai ir giedotojai neatliko savo tarnystės, bet sugrįžo kiekvienas į savo laukus.

¹⁰Huan Levi mite tante amau kiang ah piak nailouhin a om chih ka thei a; huchiin Levi mite leh lasamite, nasep semte mi chih a loulam ah a taijak uhi.

¹¹Tuomet aš bariau vyresniuosius ir sakiau: “Kodėl Dievo namai apleisti?” Surinkęs visus, grąžinau juos į jų vietą.

¹¹Huan kei tuh vaihawmmite toh kakiselta ua, Bang dinga Pathian mangngilha om ahia? ka chi a. Huan amau ka kaikhawma, a mun uah ka koih a.

¹²Tada visas Judas atnešė į sandėlius grūdų, vyno ir aliejaus dešimtinę.

¹²Huan Juda tengteng in buhlehbal leh uain leh thau sawmakhat sumbawm ah a hontawi uh.

¹³Aš paskyriau sandėlių prižiūrėtojais kunigą Šelemiją, raštininką Cadoką ir Pedają iš levitų, o jų padėjėju­Matanijos sūnaus Zakūro sūnų Hananą, nes jais buvo galima pasitikėti. Jie buvo įpareigoti išduoti broliams jiems priklausančią dalį.

¹³Huan sumbawm adingin sumkemmite ka bawla, Selemia siampu te, Zadok laigelhmi te leh, Levi mite lakah: Pedaia: huan amua zomin Hanan Zakkur tapate, Mattania tapa: muanhuai sim ahi ngal ua, a nasep uh a unaute uh kianga hawm ding ahi.

¹⁴Mano Dieve, atsimink mane ir nepamiršk mano gerų darbų, kuriuos padariau Dievo namams ir tarnavimui juose.

¹⁴Aw ka Pathian, hiai thu-ah hontheigige inla, ka Pathian in adinga ka nasep hoih ka hihte leh huaia zuihdingte nul khe ken.

¹⁵Tuomet aš mačiau Jude tuos, kurie per sabatą mynė vyno spaustuvus ir, suvalydami javus, krovė juos ant asilų; vyno, vynuogių, figų ir visokių naštų sabato dieną gabeno į Jeruzalę. Aš įspėjau juos, kad tą dieną nepardavinėtų maisto.

¹⁵Huai laiin Juda ah khawlnia kuate hiam uainsuknate chila, buhphalte hontawia, huaite toh a sabengtungte van guang ka mua; uain, grepgahte, theipite vanpuakgik chichih, khawlnia Jerusalem a hontawilut uhte leng: huan annekte a juak ni uh huai niin amaute demin thu ka gen hi.

¹⁶Jeruzalėje gyveną Tyro gyventojai atgabendavo žuvies bei visokių prekių ir per sabatą parduodavo Judo žmonėms.

¹⁶Huaiah Tura mite leng a om ua, ngasa a hontawi ua, van chituamtuam toh, Juda tate kiang leh Jerusalem ah khawlniin a juak uhi.

¹⁷Aš bariau Judo kilminguosius: “Kodėl taip piktai elgiatės ir išniekinate sabato dieną?

¹⁷Huchiin ken Judate miliante ka kiselpiha, a kiang uah, Bang thil gilou ahia hiai na hih ua, khawlni na hihnit uh?

¹⁸Taip darė mūsų tėvai, todėl mūsų Dievas užleido mums ir šitam miestui tokią nelaimę. Jūs užtrauksite rūstybę Izraeliui, paniekindami sabatą”.

¹⁸Na pipute un huchibangin a hih kei ua hia, huan i Pathianin ei tung leh hiaikhopi tungah hiai hoihlou tengteng a hontun ahi kei maw? hinapi in nou lah khawlni hihninin Israel tungah thangpaihna tamsem na tun ua, ka chi a.

¹⁹Aš įsakiau sabato išvakarėse, pradėjus temti, užrakinti Jeruzalės vartus ir atidaryti juos tik sabatui pasibaigus ir pastačiau savo tarnus prie vartų, kad nebūtų įnešamos naštos per sabatą.

¹⁹Huan Jerusalem kongpite khawlni maa a mial pat lain, hichi ahi a, kongkhakte khak dingin thu ka piaa, khawlni khit matan kihong lou dingin thu ka piaa: huan ka sikhate laka a khen kongpi tungah ka pangsaka, huchia khawl nia puakgik a hongkilak lut louh na dingin.

²⁰Pirkliai ir visokių prekių pardavėjai vieną ir kitą kartą pasiliko už Jeruzalės vartų.

²⁰Huchiin khatvei hiam nihvei hiam sumsinmite leh van chiteng juakmite Jerusalem polamah a giak uhi.

²¹Aš klausiau jų: “Kodėl pasiliekate už vartų? Jei padarysite tai dar kartą, aš panaudosiu prieš jus jėgą”. Nuo to laiko jie nebeateidavo sabate.

²¹Huan amaute demin thu ka gena, a kiang uah, Bang dinga kulhbang kima giak na hi ua? na hih nawn uleh, na tunguah khut ka kha ding, ka chi a. Huan hun akipanin khawlni in a hong pai nawnta kei uhi.

²²Levitams įsakiau apsivalyti, eiti sargybą prie vartų ir švęsti sabatą. Todėl, Viešpatie, mano Dieve, atsimink ir pasigailėk manęs dėl savo didžio gailestingumo.

²²Huan kisiangsak ding leh hongkuana kongpite ngak ding, khawl ni siangsak dingin, Levi mite thu ka piaa. Aw ka Pathian, hiaiah leng kei hongtheigigein, na chitna letdan dungjuiin kei honhawiin.

²³Tais laikais aš mačiau ir žydus, imančius žmonas iš Ašdodo, Amono ir Moabo.

²³Huai laiin Judate a Asdod, Ammon leh Moab numeite kitenpihte leng ka mua:

²⁴Jų vaikai kalbėjo pusiau Ašdodo gyventojų kalba ir nemokėjo žydiškai.

²⁴Huchiin a tate Asdod pau kimkhat a zang ua, Judate pauin a pau theikei uh, himahleh mi chih pau dungjuiin.

²⁵Aš subariau juos, iškeikiau, kai kuriuos sumušiau, roviau jų plaukus ir prisaikdinau, kad neduotų savo dukterų jų sūnums, neleistų savo sūnums vesti jų dukterų ir patys nevestų jų:

²⁵Huan amaute ka kiselpiha, ka hamsiat khuma, a lak ua kuate hiam ka khena, a mul uh ka bohkhiak saka, Pathian louin ka kichiam saka, Na tanute uh a tapate uh dingin na pe kei ding ua, na tapate uh ading hiam, noumau ading hiamin leng a tanute uh na la ding uh ahi kei, chiin.

²⁶“Argi ne tuo nusidėjo Izraelio karalius Saliamonas? Juk jam nebuvo lygių žemėje. Jis buvo Dievo mylimas ir Dievas jį buvo padaręs karaliumi visam Izraeliui, tačiau net jį svetimtautės moterys įtraukė į nuodėmę.

²⁶Israel kumpipa Solomon hiaitein a khial kei maw? ninapiin lah nam tampite lakah amah bang kumpipa a om keia, a Pathian itin a om a, Israel tengteng tungah Pathianin kumpipain a bawl hi: himahleh amah nangawn numei lamdangten a khialsak uhi.

²⁷Argi ir mes neklausysime, padarysime tą didelę piktenybę ir nusikalsime prieš Dievą, vesdami svetimtautes?”

²⁷Ahihleh hiai gilou mahmah khawng hih dingin, numei lamdangte kitenpiha i Pathian tunga talek dingin, na thu honjui ding ka hi umaw?

²⁸Vienas vyriausiojo kunigo Eljašibo sūnaus Jehojados sūnus buvo horoniečio Sanbalato žentas; aš jį išvariau nuo savęs.

²⁸Huan Joiada tapate laka khat, siampu lian Eliasib tapa, Horon mi Sanballat tanu pasal ahia: huaijiakin keia kipan ka delh khia hi.

²⁹Viešpatie, mano Dieve, prisimink tuos, kurie išniekino kunigystę, kunigų ir levitų sandorą.

²⁹Aw ka Pathian, siamputna, siamputna thukhun, leh Levi mitea a hihnit jiak un, amau theigige in.

³⁰Taip aš apvaliau juos nuo svetimtaučių ir atstačiau kunigų bei levitų tarnavimus, kiekvieną jam skirtoje vietoje,

³⁰Huchiin mikhualte tengteng akipan in amaute ka sawpsianga, siampute a ding leh Levi mite adingin, mi chih a nasep uah, nasep dante ka sehsaka;Huan a hunte sehsaa sing thillat ading, leh gah masa adingin, Aw ka pathian, hoihna dingin kei hon theigige in.

³¹ir įsakiau skirtu laiku atgabenti malkų ir pirmavaisių. Mano Dieve, atsimink mane mano labui.

³¹Huan a hunte sehsaa sing thillat ading, leh gah masa adingin, Aw ka pathian, hoihna dingin kei hon theigige in.