1Netylėk, mano gyriaus Dieve.
1Ka phat Pathian aw, dai nilouh ken:
2Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.
2Migilou-salou kam leh kam khemhat tuh ka tungah a hang ngal ua: amau tuh lei juautheiin ka kiangah thu a gen uhi.
3Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.
3Huatna thuin honum suak ua, bangmahlouin a hondou uhi.
4Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.
4Ka it jiakin a hondoute a honghita uhi: himahleh kei jaw thum thum dingin ka kipe chinten hi.
5Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.
5Aman thil hoih tuh thil gilouin honthuk ua, ka itna tuh huatna mahin a honthuk uhi.
6Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.
6Nang a tungah mi gilou koih inla: a tak lamah hekmi ding hen.
7Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.
7Vaihawmsaka a om chiangin siamlouh tangin pawt henla: a thumna tuh khelhna ah suak hen.
8Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.
8A damsung nite tuh tom henla; a heutu hihna midangin tang hen.
9Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmonanašle.
9A tate tuh pa louin om uhenla, a ji mahleng meithaiin om hen.
10Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.
10A tate tuh mi vakvai honghiin, khutdoh uhenla; a nekding uh a mun gamsiate ah zong uhen.
11Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.
11A pung delha dangka leitawisakin a neih tengteng laksak vek henla; mikhualten a sepgim gah lok uhen.
12Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.
12A tunga chitna langsak jel ding kuamah om sam kei uhenla; a ta paneiloute hehpihpa ding kuamah om kei hen.
13Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.
13A suante hihmanin om uhen la; khangthak hongom nawnah a min uh nul mangin om hen.
14Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.
14A pipute uh gitlouh-satlouhna TOUPA kiangah theigigein om henla: a nu khelhna tuh nul mangin om kei hen.
15Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.
15Huaite tuh TOUPA maah om gige heh. Aman a mau theihgigena lei akipan a hihmang theihna dingin.
16Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.
16Chitna latsak nadan a theihlouh ua, mi genthei tagah leh khasiate hihlup tuma a sawi zosop jiak un:
17Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.
17A hi, mi hamsiat tuh a utlam ahi a, huchiin amah tungah a hongtunga: mi vualjawl tuh a kipahlam ahi keia, huchiin amah gamlat piin a om hi.
18Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.
18Puanak tual silh bangin hamsiatnain a kivana, huai tuh a gilsung khawngah tui bangina luta, a guh khawngah thau bangin a leng lut hi.
19Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.
19Huai tuh amah a dingin silh gige puansilh bangin om henla, a kigak jelna kawnggak mahleng hi hen.
20Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.
20Huai tuh hondoute leh ka hinna gensete TOUPAN a thukna ahi.
21Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.
21Himahleh, TOUPA Pathian aw, nang na min jiakin honhehpih inla: na chitna a hoih jiakin honhumbit in.
22Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.
22Genthei leh tagah tak ka hia, ka lungtang tuh ka gilsungah liamin a om ngal hi.
23Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.
23Lim kiamlam bangin ka manga: khaupe bangin mutlengin ka om hi.
24Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.
24Ka khukte ann ngawl jiakin a hatta keia; ka sain thau himhim a puta kei hi.
25Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.
25Amau gensiat ka nahita a; honmuh tak un a lu uh a sing jel uhi.
26Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.
26TOUPA ka Pathian aw, honpanpih inla; aw na chitna bang jelin honhondamin;
27Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.
27Huai tuh na khut ahi, chih a theih ua, TOUPA, nang na hih ahi chih a theihna ding un.
28Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.
28Amau hamsiat uhen, nang jaw vualjawl jawin: a thoh tak un a zahlak ding ua, na sikha bel a nuamsa ding hi.
29Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.
29Hondoute zumna puansilh sakin om uhenla, puannak-a kivan bangin amau zahlaknain kivan uhen.
30Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.
30Ka kamin TOUPA kiangah kipahthu nakpi takin ka gen dinga; ahi, mipi lakah amah ka phat ding hi.Amah tuh tagahte taklamah a dinga, a hinna vaihawmsakte laka hondam dingin.
31Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.
31Amah tuh tagahte taklamah a dinga, a hinna vaihawmsakte laka hondam dingin.