¹Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.

¹Ka Pathian, ka Pathian, bangachia honpaisan? Bangachia honpanpih dinga na gamlat mahmaha, ka thumna thute akipana na gamlat?

²Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.

²Ka Pathian aw, sunin ka kikou-a, himahleh na dawng tuan keia; janin leng ka kikou-a, ka dai tuan kei hi.

³Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje.

³Himahleh, nang Israelte phatnaa tengpa aw, nang jaw na siangthou hi.

⁴Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.

⁴Ka pipute uh nang honna muang ua: a muang ua, huchiin nang na humbit jel hi.

⁵Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.

⁵Nang honsam ua, huchiin, humbitin a om jel ua: honmuang ua, huchiin zahlakin a om ngeikei uhi.

⁶Aš­ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.

⁶Kei jaw mihing himhim ka hi keia, tangtel phet ka hi a; mihingte gensiat leh mite muhsit ka hi.

⁷Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą:

⁷A honmu peuhin honnuihsan ua, a muk uh a lawksak ua, a lu uh a sing uh;

⁸“Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo”.

⁸TOUPA muang hi ven, aman amah humbit leh ake: a tunga a kipah jiakin humbit leh ake, a chi ua.

⁹Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.

⁹Nang tuh sul akipana honlakhepa na hi a: ka nu nawi tunga ka om laiin nang non gingta sakta hi.

¹⁰Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.

¹⁰Sul akipan himin nangmah tungah ngak ka nahi a: nang tuh ka nu gilsung himah ka Pathian na hi hi.

¹¹Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.

¹¹Hon gamlat mahmah ken; mangbatna ding anai ngala; panpihpa ding himhim a om tuan kei hi.

¹²Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.

¹²Bawngtal tampiin honum suak ua: Basan gama bawngtal hat takten hon um suak dedup uhi;

¹³Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.

¹³Humpineilkai duhgawl humham hat bangin a kam un honkamkat khum uhi.

¹⁴Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.

¹⁴Tui banga buak khiakin ka oma, ka guh tengteng leng a kilawi hi; ka lungtang tuh khuainun bang ahia, ka gil lakah a zul khinta hi;

¹⁵Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.

¹⁵Ka tha tuh belpei bangin a keu khina; ka lei leng ka dangtawngah a belh bikbeka; nang sihna leivuiah nonpi lutta hi.

¹⁶Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.

¹⁶Uiten a honum suak ngal ua: thil hoihlou hih omkhawmten hon um bit ua; ka khut leh ka khete a vut uhi.

¹⁷Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,

¹⁷Ka guh tengteng ka sim theia; amau lah honenin hon ensal ua;

¹⁸drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.

¹⁸Ka puansilhte a kihawm ua, ka puannak dingin ai a san uhi.

¹⁹Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti.

¹⁹Nang bel, TOUPA aw, hon-gamlat mahmah ken! hon Hihhatpa aw, honpanpih dingin hongkin in!

²⁰Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų­mano gyvybę.

²⁰Ka hinna tuh namsau lakah humbit inla; ka neih sun pentak tuh ui thilhihtheihna lakah humbit in!

²¹Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane.

²¹Humpinelkai kam akipanin hon hondam inla; ahi, gam bawngtal ki akipanin ka kha hondam in!

²²Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.

²²Ka uanaute kiangah na min ka hilh dinga: kikhawmte lakah ka honphat ding hi;

²³Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!

²³TOUPA laudansiamte aw, amah phat un! Jakob suan teng teng aw, amah pahtawi un: Israel suan tengteng aw, amah kihta un:

²⁴Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

²⁴Aman gimthuakmi gimdan a musit ngal keia, a kih sam kei hi; a mai lah a lakah a sel kei hi; amah a sapin a ngaikhe jaw hi.

²⁵Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.

²⁵Kikhopna thupitaka ka honphat jelna jaw nang maha ahi: amah laudan siamte maah ka thuchiam ka tangtun ding hi.

²⁶Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius!

²⁶Thunuailutten a ne ding ua, a tai ding uh: amah zongten TOUPA a phat ding uh: na lungtang uh khantawnin hingin om hen!

²⁷Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.

²⁷Kawlmong mi tengteng in leng a thei nawn ding ua, TOUPA lam a ngata ding uh: nam chiha chi chih na maah a kun ding uhi.

²⁸Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.

²⁸Gam tuh TOUPAA ahi a, nam chih tunga vaihawmpa ahi ngala.

²⁹Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.

²⁹Leia mi neizou tengtengten a ne un chibai a buk ding ua; leivui dia paisuak ding tengteng tuh a maah a hongkun ding uh, amau hinna hingsak gige theiloute.

³⁰Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai.

³⁰Chi suanin amah nek leh tak a a bawl dinga; khangthak hongom nawnte kiangah TOUPA tanchin a hilh ding ua;A hongpai ding ua, nam hongpawt ding kiangah, A hihkhinta, chiin, a diktatdan a hontheisak ding uh.

³¹Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: “Viešpats tai padarė”.

³¹A hongpai ding ua, nam hongpawt ding kiangah, A hihkhinta, chiin, a diktatdan a hontheisak ding uh.