¹Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!

¹Ka mite aw, ka dan thu-ah bil nadoh unla: ka kama thute ah na bil uh hondoh un.

²Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.

²Gentehna thuin ka kamka dinga: nidanglaia thugil gente ka gen khe ding:

³Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,

³Huaite i bil un i ja ua, i lungsimin leng I thei uhi, a piputen leng a honhilh uhi.

⁴neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

⁴Huaite tuh a tate uh lakah i im kei ding ua, khangthak hongom ding kiangah TOUPA phatna thu leh, a hatdan leh a thillamdang pipi hih dante I hilh zo ding uhi.

⁵Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,

⁵Jakobte laka thutheihsak tuh a hihkipa, Israelte lakah dan a sepa, huaite tuh i pipute kiangah thupiakin a piaa, amau huai thu tuh a tate u kianga a theihsak ding un:

⁶kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams,

⁶Khangthak hongom ding naupang hongpiang dingten, a theihtheihna ding uh, huaite tuh a thou ua, a thou ua, a tate u kianga a hilh sawn jel ding un:

⁷kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,

⁷A lametna uh Pathiana a a koih theih ua, Pathian thilhihte a mangngilh louhna ding ua, a thupiakte a zon jawkna ding un:

⁸kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

⁸Leh, a pipute bang ua, suan genhak tak leh helhat suan lungtang bawl diklou, Pathian laka lungsim ginomlou pua a om louhna ding un.

⁹Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.

⁹Ephraim suante galthuama kithuama, thalpeu tawiin, kisual niin a taikek ua:

¹⁰Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.

¹⁰Pathian thukhun a jui kei ua, a dana om leng a ut kei ua:

¹¹Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.

¹¹A thilhihte a mangngilh ua, a thil lamdang hih a muhsakte toh.

¹²Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.

¹²A pipute uh mitmuhah thillamdang pipite ahih jela. Aigupta gamah Zoan pawnah.

¹³Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

¹³Tuipi a khen hoka, amau a galkaisaka: tuite tuh bangkhat koih khawm venvon bangin a khawlsak meuhmouh hi.

¹⁴Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį­ugnies šviesa.

¹⁴Sun chiangin meiin a pi a, jan khuain mei vakin leng a pipi hi.

¹⁵Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.

¹⁵Gamdai ah suangpite a kitam saka, tui thukpi akipan bang maiin dawnding tampi a pia hi.

¹⁶Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.

¹⁶Suangpi akipanin luite a pawt khe saka, tuite luipi bangin a luang khe sak hi.

¹⁷Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.

¹⁷Huchi pipiin leng a tungah thil a hihkhial lailai ua, gam keu ah Tungnungpen tungah a hel uhi.

¹⁸Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.

¹⁸A gongthak uh hihdamna dinga anek ding uh ngenin a lungtang un Pathian a zeet uhi.

¹⁹Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: “Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?

¹⁹Ahi, Pathian kalhin thu a gen ua; Gamdai ah Pathianin dohkan a bawlkhol thei diam maw?

²⁰Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?”

²⁰Ngaiin, suangpi a sat a, tuite khawng a hongkikhoh khiaa, luite tuh a piau ah a dimleta; an leng a pe thei nalai diam maw? A mite adingin sa a bawlkhol diam maw? A chi ua.

²¹Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,

²¹Huchiin TOUPAN a na jaa, a hehta a: Jakobte tungah mei a hongkuang kheta a, Israelte tungah hehna hongsuakta hi;

²²nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.

²²Pathian a gingta kei ua, a hotdamna leng a muan louh jiak un.

²³Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.

²³Himahleh tunglam van dumte thu a pia a, van kongkhakte a honsaka:

²⁴Iš dangaus Jis pabėrė maną­maistą jiems valgyti.

²⁴A nek ding un manna a tunguah a zu saka, van buh tuh a kiang uah a pia hi.

²⁵Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.

²⁵Mihingten angel ann a ne ua: vahna khopin ann a honpia a.

²⁶Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia

²⁶Suahlam huih van ah a nungsaka: a thilhihtheihnain sim huih a nung sak hi.

²⁷ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.

²⁷Sa tuh leivui zah khawng tak a tunguah a zusaka, vasa kha nei tuipi-a piaunel zah tak:

²⁸Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.

²⁸A giahna mun tak uah a ke saka, a omna buk kim khawng uah.

²⁹Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.

²⁹Huchiin a ne ua, a vah ngial ua; a lunggulh uh a kiang uah a pia hi.

³⁰Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,

³⁰A gongthakna uh a dai naikei a, a an uh a kam uah a om laia,

³¹kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.

³¹Huchih laitakin Pathian hehna tuh a tunguah a tunga, a mi hoihhoihte uh khenkhat a thata, Israel tangvalte a sat puk helhhulh hi.

³²Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.

³²Huchi piin leng thil a hihkhial lailai ua, thillamdang hihte a gingta tuan kei uh,

³³Jie leido dienas tuštybėje, savo metus­baimėje.

³³Huaijiakin a damsung nite uh bangmahlou phetin a hihmangsaka, a damsung kumte uh launain a hihmansak lai hi.

³⁴Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.

³⁴Amaute a thah chiangin amah a zong ua: a kik nawn ua, jingsangpiin Pathian a zonguhi.

³⁵Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.

³⁵Pathian tuh a suangpi uh ahi chih leh Pathian Tungnungpen a tanpa uh ahi chih a thei khe jel uhi.

³⁶Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,

³⁶Himahleh amah a kam un achiamnuih phat ua, a lei un a kiangah juauthu a gen uhi.

³⁷jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.

³⁷A lungtang uh amah lakah a dik ngal keia, a thukhun ah lah a ginom sam kei uh.

³⁸Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.

³⁸Himahleh, amah bel lainatnaa dim a hih jiakin a thulimlouhna uh a ngaidama, amau a hihmang kei hi. ahi, tamvei pi a hehna a la kika. a thangpaihna a vekin a tokthou nuam kei jel hi.

³⁹Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.

³⁹Sa leltak a hih uh a theigige a: huih, kik nawnlou dinga nung mang jel bangin.

⁴⁰Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!

⁴⁰Gamdai ah a tungah hel munin, gam keu ah amah hihlungkham mun hina tel u e!

⁴¹Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.

⁴¹A kihei kik nawn un Pathian a zeet ua, Israelte mi siangthou a hihvui naknak uhi.

⁴²Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,

⁴²A khut a theigige kei ua, melma laka a humbit ni a theigige sam kei uhi.

⁴³kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.

⁴³Huchi-a Aigupta gama achiamtehnate a koiha, Zoan pawnah a thillamdang hihte leng a koiha;

⁴⁴Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.

⁴⁴A luipi uh sisan a suaksaka, a luite uh leng sisan a suaksak hi, huchiin a dawn theita kei uhi.

⁴⁵Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.

⁴⁵A lak uah thou tampi a sawla, huaiin amau a ne khina; ukengte leng a sawla, huaiin amau a hihmangta hi.

⁴⁶Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.

⁴⁶A thil poute u leng lung kiangah a piaa, a sepgim gah uh khaupe kiangah a pia hi.

⁴⁷Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.

⁴⁷A grep guite uh gialin a hihsia a. a theipi kungte u leng vukin a hihsia hi.

⁴⁸Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.

⁴⁸A ganta u leng gial kiangah a pia a, a ganhonte uh kek sa velvol kiangah a pia hi.

⁴⁹Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.

⁴⁹A hehna thupi tak a tunguah a khia a, thangpaihna te, lunghihlouhna mahmahte, mangbatna te, gilou angel honte,

⁵⁰Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.

⁵⁰A hehna adingin lam a bawlsaka’a hinna uh sihna lakah a humbit keia, a hinna uh hi kiangah a pezota hi.

⁵¹Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.

⁵¹Aigupta gama ta chil om tengteng a hihluma, Ham puanintea a hatna gah masa pente uh.

⁵²Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.

⁵²Himahleh amah mite tuh belam bangin a pi khia a, ganhon bangin gamdai ah a pi hi.

⁵³Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.

⁵³Bit takin a pi a, huchiin bangmah a lau kei ua: himahleh tuipiin a melmate uh a khuh khinta hi.

⁵⁴Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.

⁵⁴Huan, a mun siangthou gamgi a pi tunga, hiai tang, a khut taklama a lei.

⁵⁵Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.

⁵⁵Nam chih a ma uah a delh khia a, amau khaua tehin gouluah dingin a hawma, a puaninte uah Israel namte a omsakta ahi.

⁵⁶Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.

⁵⁶Himahleh, Pathian Tungnungpen tuh a zeet ua, a tungah a hel ua, a thutheihsakte lah a jui ngal kei uhi.

⁵⁷Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.

⁵⁷Kihei nawnin, a pipute u bangin lepchiah takin a gamta zota uhi: thalpeu muanhuai lou bangin a pai kawi uhi.

⁵⁸Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.

⁵⁸A mun sangte un amah tuh a hihheh ngala, a milim siamte un a mullit sak ahi.

⁵⁹Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.

⁵⁹Pathianin huai a najakin a heha, Israelte a kih mahmah hi.

⁶⁰Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.

⁶⁰Huchiin Shiloh biakbuk mihing laka apuanin koih, a paisan a:

⁶¹Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę­į priešo rankas.

⁶¹A hatna salah a mansaka, a thupina melma khut ah a mansak nawn hi.

⁶²Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.

⁶²A mite namsau kiangah a piaa; a gouluah ding tungah a hehta hi.

⁶³Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.

⁶³Meiin a tangvalte uh a kangmanga, a nungakte un kitenna himhim a neita kei uhi.

⁶⁴Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.

⁶⁴A siampute uh namsaua hihpukin a om ua; a meithaite uh a kap himhim kei uhi.

⁶⁵Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,

⁶⁵Huchih laiin, TOUPA, mi ihmu a khanglou bangin a khangloutaa, mi hat uain jiaka kikou bangin.

⁶⁶Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.

⁶⁶Amah melmate tuh a sat kika, khantawn min siatna a lohsakta hi.

⁶⁷Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.

⁶⁷Huailou leng Jospeh puanin a deih keia, Ephraim nam leng a telta kei hi;

⁶⁸Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.

⁶⁸Juda nam tuh a tel zota a, a it Zion tang mah.

⁶⁹Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.

⁶⁹A in siangthou tuh van sangte bangin a lama, khantawn dinga a hihkip leilung bangin.

⁷⁰Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.

⁷⁰A sikha David tuh a tela, belam huang akipante a la khiaa:

⁷¹Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.

⁷¹Belampu nou kaite zuihna akipanin a pi khiaa, a mite Jakobte leh a gouluah ding Israelte vak dingin.Huchiin aman a lungtang uh hoihna bangjelin amaute a vaka; khut siamin a pita hi.

⁷²Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.

⁷²Huchiin aman a lungtang uh hoihna bangjelin amaute a vaka; khut siamin a pita hi.