1Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.
1Huan van ah chiamtehna thupi tak hongkimuta a: numei nia kijem, leh a khe nuaia kha om leh a lu tunga lallukhu aksi sawm leh nih tuang;
2Ji buvo nėščia ir šaukė, kentėdama sąrėmius bei gimdymo skausmus.
2Huan nau a paia; huan nau vei leh suak khe ding natnain a kap kheta a.
3Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai milžiniškas ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų.
3Huan van thil lamdang a dang khat ahongkimu a; huan ngaiin, dragon san lianpi, lu sagih leh ki sawm neia, a lu tunga lallukhu sagih nei.
4Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas stojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų jos kūdikį.
4Huan a meiin vana aksite mun thuma khen mun khat a kaia, huan leitungah a pai kheta a; huan dragon tuh huai numei nau nei dia kisa maah a dinga, a neih chianga a nau tuh nekzoh vek tumin.
5Ji pagimdė Sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Ir jos kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie Jo sosto.
5Huan tapa, nau pasal, sik chianga nam tengteng tunga vaihawm ding a neita a; huan a ta tuh Pathian leh a laltutphah ah lak touhin a omta hi.
6O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta vieta, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.
6Huan numei tuh gamdai ah, Pathian amaha dia a mun bawlsak ah, huaia amah ni sangkhat leh ni zanih leh ni sawmguk a khawia om ding in, a lata hi.
7Ir kilo danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai,
7Huan van ah kidouna a omta a: Mikael leh angelte tuh dragon toh kidou dingin a kuan khia ua; huan dragon leh a angelten a dou ua;
8bet jie nenugalėjo, ir nebeliko daugiau jiems vietos danguje.
8Huan a zou kei ua, a mun uh van ah muh himhim a om nawnta keia.
9Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
9Huan dragon lian, gulpi tek, Diabol leh Setan chiha ompa, khovel pumpi khempa tuh paih khiak sukin a omta a, huan amah toh a angelte leng a paih khiak sukin a omta uhi.
10Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: “Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas, galybė, karalystė ir Jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.
10Huan van ah aw ngaihtak mai ka zata a, Tun ah hongtungta i Pathian hotdamna, thilhihtheihna, leh Kris thuneihna; i unaute hekpa, i Pathian maa sun leh jana amau hekpa paih khiak suka a om jiakin.
11Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės, net iki mirties.
11Huan Belamnou sisan jiak leh theihpih uh thu jiakin amah tungah tuh a vual zouta ua; huan sihtan phain leng a hinna uh a it kei uhi.
12Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas gyvenantiems žemėje ir jūrai, nes pas jus numestas velnias, kupinas didelio įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko”.
12Huaijiakin kipak un, aw van leh nou a sunga tengte. Lei leh tuipi adingin atung uh a gik; diabolin tuh hun tom chikphet a nei chih a kitheih jiakin a heh mahmaha na kiang uah a hongpai sukta ngala, chiin.
13Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, ėmė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką.
13Huan dragon leitunga paih khiak a hita chih a kithei takin, huai numei nau pasal neinu tuh a gawtta a.
14Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi nuo gyvatės į dykumą, į savo vietą, kur bus maitinama per laiką, laikus ir pusę laiko.
14Huan numei kiangah tuh munvanlai thupi tak kha nih piakin a omta a, huan gulpi maia kipan gamdai muna a len lut theihna dingin, huailai ah tuh hun khat sung leh hun teleh hun kimkhat sung khawiin a om hi.
15Gyvatė išliejo iš savo nasrų paskui moterį vandenį lyg upę, kad nuplukdytų ją bangomis.
15Huan gulpiin tuh a kama kipanin tuipi bang tui numei nungah a sekheta a, huai tuiluanga amah tuh a taih mangsak theihna dingin.
16Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų.
16Huan leiin tuh numei a panpihta a, huan leiin tuh a kam a kata a, huan dragonin a kama kipana a lui tui siat khiak tuh a navalh zoh sak vekta hi.Huan dragon tuh numei tungah a heh mahmaha, huan a suan dangte, Pathian thupiak juite leh Jesu thutheihpihna juite vakidou pih dingin a pai mangta hi.
17Ir slibinas įnirto prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą.
17Huan dragon tuh numei tungah a heh mahmaha, huan a suan dangte, Pathian thupiak juite leh Jesu thutheihpihna juite vakidou pih dingin a pai mangta hi.