¹Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: “Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant daugybės vandenų.

¹Huan huai angel sagih belhbu sagih tawite laka khat a hong paia, huan kei a honhoupiha, Hiai lamah hongpai in, tui tampite tunga tu kijuaknu thupi tungah vaihawmna kon musak ding;

²Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai”.

²leitung kumpipate tuh amah toh a kingai ua, huan a mingaihna uainin leitunga tengte vakkhamin a om ua, chiin.

³Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų.

³Huan amah tuh khain gamdai ah honpo mangta a: huan numei khat gamsa san, Pathian gensiatna mina dim, lu sagih leh kisawm nei tunga tu ka muta hi.

⁴Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų.

⁴Huan huai numei tuh asan dup leh asandangin a kivana, dangkaeng nou, kihhuainaa dim a tawia, a mi-ngaihna thil ninte ngeingei.

⁵Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: “Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina”.

⁵Huan a talah min thuguk, Babulon thupi, kijuakte leh leitunga kihhuaite nu, chih a kigelh hi.

⁶Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo. Ją matydamas, aš stebėte stebėjausi.

⁶Huan huai numei tuh misiangthoute sisan leh, Jesu martarte sisan dawn khamin ka mu hi. Huchia ka muh takin, ken tuh lamdang ka sa mahmah hi.

⁷O angelas man tarė: “Ko stebiesi? Aš tau pasakysiu paslaptį moters ir ją nešančio žvėries, kuris turi septynias galvas ir dešimt ragų”.

⁷Huan angelin tuh ka ka kiangah, Bangdinga lamdang sa na hia? Huai numei leh amah pua, huai gamsalu sagih leh kisawm nei, thuguk kon hilh ding.

⁸“Žvėris, kurį regėjai, buvo, bet jo nebėra; jis ruošiasi išlipti iš bedugnės, tačiau eina į pražūtį. Žemės gyventojai, kurių vardai nėra įrašyti gyvenimo knygoje nuo pasaulio sutvėrimo, stebėsis, žiūrėdami į žvėrį, kad jis buvo ir jo nebėra, ir jis vėl pasirodys.

⁸Huai na gamsa muh tuh a omkhina, huan a om keia; huan guamkhuk thukpi akipana hongpai khe ding ahi a, huan manthatnaa pai ding ahi. Huan leitunga tengte, khovel siam tunga kipana hinna laibua min gelh louhten, gamsa om khin a, hua om lou a, hua hongom ding a hihdan a muh chiang un lamdang a sa ding uhi.

⁹Čia reikia proto, turinčio išmintį! Septynios galvos reiškia septynis kalnus, ant kurių sėdi moteris.

⁹Hiaiah pilna lungsim a kul. Lu sagihte tuh numei tutna tangsang sagihte ahi uhi:

¹⁰Taip pat yra septyni karaliai; penki žlugo, vienas tebėra, o vienas dar neatėjo; kai jis ateis, turės trumpam pasilikti.

¹⁰huan kumpipa sagihte ahi ua; nga a puk khin ua, khat a om lel a, a dang a hongtung nai keia. Huan a hongtun chiangin, tom chik phet a om ding hi.

¹¹O žvėris, kuris buvo ir kurio nebėra,­tai aštuntasis, bet vienas iš septynių, ir jis eina į pražūtį.

¹¹Huan huai gamsa om khina, hua om lou, amah mah tuh a giatna ahia, himahleh sagihte laka tel ahi; huan manthatna ah a pai ding hi.

¹²Tie dešimt ragų, kuriuos matei, yra dešimt karalių, kurie dar negavo karalystės, bet jie gaus valdžią kaip karaliai vienai valandai kartu su žvėrimi.

¹²Huan ki sawm na muhte tuh kumpipa sawmte, lalgam nei naitadih loute, ahi ua, himahleh dak kal khat lel, huai gamsa toh amau tuh kumpipate bangin thuneihna a nei ding ua,

¹³Jie turi vieną tikslą ir savo jėgą bei valdžią atiduos žvėriui.

¹³hiaiten tuh lungsim khaat a nei un, huan gamsa kiangah a thilhihtheihna uh leh a thuneihna uh a a pia uhi.

¹⁴Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji”.

¹⁴Hiaiten tuh Belamnou a kidou pih ding ua, huan Belamnou-in amau a zou ding, amah toupate Toupa leh kumpipate Kumpipa a hih jiakin; huan huai a ompih, sapte leh telte leh gin-om leng a zou ding uh, a chi a.

¹⁵Angelas toliau man sako: “Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.

¹⁵Huan aman tuh ka kiangah, Kijuaknu tutna tui na muhte tuh mite leh mipite leh namte lah paute ahi ua.

¹⁶Tie dešimt ragų, kuriuos matei ant žvėries­jie ims nekęsti paleistuvės, apiplėš ją ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje.

¹⁶Huan ki sawm na muhte leh na gamsa muh, hiaiten tuh kijuaknu a muhdah ding ua, suanbei leh vuaktang a suaksak ding ua, huan a sa a ne ding ua, huan amah tuh meiin a halmang vek ding uhi.

¹⁷Nes Dievas įkvėpė jų širdis vykdyti Jo tikslą, vykdyti vieną tikslą,­kad jie atiduotų savo karalystę žvėriui, kol išsipildys Dievo žodžiai.

¹⁷Pathian thute hihkima a om mateng, amah deihlam a hihna ding u leh, lungsim khat a neihna ding u leh, a lalgam u tuh gamsa kianga piakna ding un, Pathianin amau ah ngaihtuahna a koihta ngala.Huan na numei muh tuh kho thupi, leitung kumpipate tunga vaihawm nu ahi, a chi a,

¹⁸Ta moteris, kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis žemės karalius”.

¹⁸Huan na numei muh tuh kho thupi, leitung kumpipate tunga vaihawm nu ahi, a chi a,