¹Paskui aš girdėjau danguje galingą didžiulės minios balsą, skelbiantį: “Aleliuja! Išgelbėjimas, galybė, šlovė ir garbė priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui,

¹Hiai thilte nungin vana mipi aw hileh kilawmin, Hallelujah! Hotdamna leh thupina leh thilhihtheihna i Pathian uha ahi;

²nes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis”.

²A vaihawmna tuh adikin akizen hi; kijuaknu thupi leitunga, a mi-ngaih-naa hihsenu tunga vai a hawmtak jiakin, Aman a sikhate sisan amah tungah a thukta, a chih ka zata a.

³Ir dar kartą jie skelbė: “Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!”

³Huan, upa sawmnih leh lite leh ganhing lite a khupboh ua, huan, Pathian laltutphaha tupa tuh a beta ua, Amen, Hallelujah! chiin.

⁴Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: “Amen! Aleliuja!”

⁴Huan, upa sawmnih leh lite leh ganging lite a khupboh ua, huan, Pathian laltutphaha tupa tuha beta ua, Amen, Hallelujah! chiin.

⁵O nuo sosto nuskambėjo balsas: “Šlovinkite mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo: maži ir dideli!”

⁵Huan, laltutphah kipanin aw a hongpawtkhetaa, Nou, a sikhate aw, na vekun, aneu a lian, nou, Amah laute Pathian tuh phatna pia un, chiin.

⁶Ir išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, sakantį: “Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis.

⁶Huan mipi tampi aw hileh kilawm, tui tampi ging bang leh vanpi ging bang aw-in, Hallelujah! Toupa i Pathian Bangkimhihtheiin vai ahawm jiakin,

⁷Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę! Nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė”.

⁷Nuam ni, nakpitak kipak ni, Amah kiangah thupina pia in: Belamnou zineih hun hongtung. A ji leng a kisakkhittak jiakin;

⁸Jai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė­tai šventųjų teisūs darbai.

⁸Amah tuh puan malngat hoih leh te leh siangthou, a kizepna dingin piakin a omtaa, a chih ka jaa- puan malngat hoih tuh misiangthoute nasep diktatte tuh ahi.

⁹Ir angelas sako man: “Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’ ”. Jis pridūrė: “Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!”

⁹Huan, angelin ka kiangah, Gelh in, Belamnou zineihna nitak ankuang um dinga chiala omte a hampha uhi, a chi a.

¹⁰Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis pasakė: “Žiūrėk, kad to nedarytum! Aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie turi Jėzaus liudijimą. Dievą garbink! Nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia”.

¹⁰Huan, amah be dingin akhe bulah ka puktaa. Huan, ka kiangah, Honbe kei hialin: Jesu thu theihsakna tuh kem nangmah unau leh sikha hihpih ka hi; Pathian be jaw in, Jesu thu theihpihna genkholhna kha a hih jiakin, a chi a.

¹¹Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja.

¹¹Huan van kihong ka muta a; huan ngaiin, sakol kang leh a tunga tuang Ginom leh Dik kichi leng ka mu a; huan aman tuh diknaa vaihawmin kidouna a bawla.

¹²Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik Jis pats.

¹²Huan a mit tuh mei kuang bang ahi a, huan a lu tungah tuh lallukhu tampi a oma, huan min khat amah loungal kuamah theih louh kigelh a nei hi.

¹³Jis apsirengęs kraujyje pamirkytu drabužiu ir Jo vardas­Dievo žodis.

¹³Huan amah tuh puan sisana diahin a kijema; huan a min tuh, Pathian Thu, chih ahi a.

¹⁴Paskui Jį sekė dangaus kariaunos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais.

¹⁴Huan amah tuh vana om sepaih hon puan malngat hoih leh, a ngou leh siang, silha sakol kang tungah tuangin ahonjui ua.

¹⁵Iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas. Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą.

¹⁵Huan, a kama kipanin namte a satna ding, temsau hiam khat a hongsuak khiaa: huan amau tungah sik chiangin vai a hawm dia: Pathian Bangkimhihthei hehna lauhuaina uain sukna tuh a chil dia.

¹⁶Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: “Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats”.

¹⁶Huan a puan tungah leh a phei tungah min, KUMPIPATE KUMPIPA, LEH TOUPATE TOUPA, chih a kigelh hi.

¹⁷Aš regėjau angelą, stovintį saulėje. Jis garsiai šaukė, kviesdamas visus paukščius, skrendančius dangaus viduriu: “Skriskite šen, į didžiojo Dievo pokylį,

¹⁷Huan angel khat nia ding ka muta a; huan amah tuh aw ngaih taka kikouin, van laijawla vasa leng tengteng kiangah, Hong unla Pathian nitakan thupi ah hong kikhawm vek un;

¹⁸ir leskite kūnus karalių, karo vadų, galiūnų, žirgų, raitelių, visų laisvųjų ir vergų, mažų ir didelių!”

¹⁸Kumpipate sa, sepaih heutute sa, mi hatte sa, sakolte sa, a tunga tute sa, mi tengteg sa, sikha leh sikha lote sa, leh milian leh mi neu sa na nek theihna ding un, chiin.

¹⁹Ir išvydau žvėrį ir žemės karalius bei jų kariuomenes, susirinkusias kovoti su sėdinčiuoju ant žirgo ir Jo kariuomene.

¹⁹Huan huai gamsa leh, leitunga kumpipate leh, a sepaihte uh, huai sakol tunga tuangpa leh a sepaihte kidou pih dingin a hongkikhawmta ua.

²⁰Žvėris buvo sugautas, o kartu su juo netikrasis pranašas, jo akyse daręs ženklus ir jais klaidinęs žmones, kurie buvo priėmę žvėries ženklą ir garbino jo atvaizdą. Jiedu gyvi buvo įmesti į ugnies ežerą, degantį siera.

²⁰Huan gamsa tuh matin a omtaa, huan jawlnei taklou, ama achiamtehna hiha gamsa chiamtehna neite leh amah limbete a khempa toh a man khawma: a nih tuak un a hingin meidil, kata kang sungah paihlutin a omta uhi:Huan adangte tuh huai sakol tunga tupa temsaua thahin a omta ua; huai temsau a kama kipana hongsuakin; huan amau sain vasa teng teng gilvahin a omta uhi.

²¹O visi kiti buvo užmušti kalaviju, einančiu iš raitelio burnos. Ir visi paukščiai prisilesė jų lavonų.

²¹Huan adangte tuh huai sakol tunga tupa temsaua thahin a omta ua; huai temsau a kama kipana hongsuakin; huan amau sain vasa teng teng gilvahin a omta uhi.