¹O ką pasakysime gavus Abraomą­mūsų protėvį pagal kūną?

¹Ahihleh, Abraham sa dana I pu un, bang ahia a muh i gen ding?

²Jei Abraomas būtų buvęs išteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti, tik ne prieš Dievą.

²Abrahamin thilhih jiaka siam a tan ngalleh, suan ding a nei ahi, Pathian maah jaw hi hetlouin.

³Bet ką sako Raštas? “Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu”.

³Laisiangthouin bang a gena ahia? Abrahamin Pathian a ging taa, huan, huai ginna tuh a diknaa seh ahi, chiin a gen ahi.

⁴Tam, kuris dirba, atlyginimas nelaikomas malone, bet skola.

⁴Huan, nasemmi loh tuh hehpihna a seh ahi keia, bata seh ahi jaw hi.

⁵O tam, kuris nedirba, bet tiki Tuo, kuris išteisina bedievį, jo tikėjimas įskaitomas jam teisumu.

⁵Ahihhangin, na sem loua, Pathian limsaklou siamtangsakpa gingta zomi ginna tuh, amah diktatna a seh ahi.

⁶Taip ir Dovydas skelbia palaiminimą žmogui, kuriam Dievas be darbų įskaito teisumą:

⁶Mi, a thilhih ngaihtuah loua, Pathianin diktata a seh, vual a jawl sak thu David in leng,

⁷“Palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti, kurių nuodėmės uždengtos;

⁷A tatleknate uh ngaihdama om leh, a khelhnate uh khuha omte, a hampha uhi,

⁸palaimintas žmogus, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!”

⁸Toupan khelhna neia a seh louhte a hampha uhi, chia a gen bangin.

⁹Ar šis palaiminimas taikomas tik apipjaustytiesiems, ar taip pat ir neapipjaustytiesiems? Mes sakėme, kad Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas teisumu.

⁹Ahihleh, huai hamphatna zeksumte tungah kia hia a om, zeksumloute tungah leng? Abraham ginna a diktatna seh ahi, i chi ngala.

¹⁰Kokiu būdu? Jam esant apipjaustytam ar neapipjaustytam? Ne po apipjaustymo, bet prieš apipjaustymą.

¹⁰Huai bangchi seh ahia leh? A zeksum nungin hia, a zeksum main? A zeksum nungin ahi keia, a zeksum ma in ahi jaw hi.

¹¹Jis gavo apipjaustymo žymę kaip antspaudą tikėjimo teisumo, kurį turėjo, būdamas dar neapipjaustytas. Taip jis tapo tėvu visiems tikintiesiems iš neapipjaustytųjų, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas,

¹¹Huchiin, zeksumlouh a hih laia ginna jiaka diktatna a muh chiamtehna dingin zeksum tuh a mu hi. Huchi-a amah tuh zeksumlouhte, ahihhanga gingtaa diktatna sehsaka omte, tengteng pa ahih theihna ding.

¹²ir apipjaustymo tėvu tiems, kurie ne tik apipjaustyti, bet ir vaikšto mūsų tėvo Abraomo tikėjimo pėdomis, kurį jis turėjo, būdamas dar neapipjaustytas.

¹²Huan, huchimah banga, zeksumte, ahihhanga zeksum phet hilou-a i pa uh Abrahamin zek a sum maa ginna a neih bang ginna neite pa a hihtheihna ding ahi.

¹³Ne įstatymu rėmėsi Abraomui arba jo palikuonims duotas pažadas, kad paveldės pasaulį, bet tikėjimo teisumu.

¹³Abraham; leh a suante kianga, khovel gouluah ding ahi ding uh chih thuchiam jaw dana kinga ahi keia, ginna jiaka diktatna a kinga ahi jaw hi.

¹⁴Jei paveldėtojai būtų tie, kurie remiasi įstatymu, tai tikėjimas būtų tuščias, o pažadas netektų vertės.

¹⁴Dan nei mite gouluahte hi ding hile ubel, ginna bangmahin a phatuam keia, thuchiam leng thuchiam ahita kei hi.

¹⁵Juk įstatymą lydi baudžianti rūstybė, o kur nėra įstatymo, ten nėra ir nusižengimo.

¹⁵Danin hehna a tun nak ngala; himahleh dan omlouhna ah tatlekna leng a om kei hi.

¹⁶Taigi paveldėjimas priklauso nuo tikėjimo, kad būtų iš malonės ir pažadas būtų tikras visiems palikuonims, ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi tikėjimą Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas,

¹⁶Huaijiakin, thuchiam tuh hehpihna a piak a hihtheihna dingin ginnaa kinga ahi, suante tengtengin thuchiam pellou-a a luah theihna dingun. Dan nei mite kian a luah kei ding ua, Abraham neih bang ginna neiten leng a luah sam ding uhi; amah tuh i vek ua pa ahi ngala.

¹⁷kaip parašyta: “Aš padariau tave daugelio tautų tėvu”;­tėvas prieš Dievą, kuriuo jis tikėjo, kuris atgaivina mirusius, ir tai, ko nėra, vadina taip, lyg būtų.

¹⁷Nam tampite pain ka honbawlta, chia gelh bangin, misite hihhingpa leh thil omloute om bang a genpa a gin Pathian mitmuh ah eite paa bawlin a om hi.

¹⁸Nesant jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi ir taip tapo daugelio tautų tėvu, kaip jam buvo pasakyta: “Tokie bus tavo palikuonys”.

¹⁸Lamet tuaka a om louhin leng aman jaw lamen takin a gingta a, chi tampite pa a honghih theihna dingin: Tua bangin na suante a honghi ding uh, chia hilha a om bangin.

¹⁹Jis nepavargo tikėti ir nelaikė savo kūno apmirusiu (nors jam buvo apie šimtą metų) ir Saros įsčių apmirusiomis.

¹⁹Huan, ginna kiplou tuan louin, a pumpi sisa banga om tuh a ngaihtuaha, (amah kum ja khawng mi ahi ngala), Sara ching leng a ngaihtuah sama.

²⁰Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet buvo tvirtas tikėjime, teikdamas Dievui šlovę

²⁰Himahleh, ginna tasamin Pathian thuchiam a ging lel keia, Pathian a pahtawia,

²¹ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog, ką Jis pažadėjo, įstengs ir įvykdyti.

²¹A thuchiam a lohching sak thei chih leng a gingta mahmaha, a ginna a hongkip zota hi.

²²Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu.

²²Huaijiakin a ginna tuh a diktatna a seh ana hita.

²³Tačiau ne vien apie jį parašyta, kad “buvo įskaityta”,

²³Huchiin, a ginna tuh a diktatna seh ahi chih amah jiak kiaa gelh ahi keia, eite jiakin leng ahi.

²⁴bet ir apie mus,­nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikime Tą, kuris prikėlė iš numirusių Jėzų, mūsų Viešpatį,

²⁴Jesu i Toupa misi laka kipana kaithoupa gingtate i hia. I ginna tuh diktatna a seh ahi ding hi.Huai Jesu tuh i tatlekna jiaka matsaka om a, siam i tanna dinga kaihthoha om ahi.

²⁵paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums išteisinti.

²⁵Huai Jesu tuh i tatlekna jiaka matsaka om a, siam i tanna dinga kaihthoha om ahi.