1Ar nežinote, broliai,aš kalbu žinantiems įstatymą,kad įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas?
1Ahihleh, unaute aw, danin mi a dam sung teng a tungah vai a hawm nak chih na theikei ua hia? – dan thei mite kiangah ka gen ahi.
2Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo surišta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, rišusio ją su vyru.
2Numei, pasal nei a pasal a dam sung teng dana a pasala henkhawmin a om ahi; himahleh, a sihin, pasal lamah dan akipan khahin a om ahi.
3Ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, bus žmona kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo ir, ištekėdama už kito, nebėra svetimautoja.
3Hichiin, a pasal dam sunga mi dang a kitenpih leh, Angkawm, chih ahi ding hi; a pasal a sihin bel huai dan akipan khahin a oma, huchiin, mi dang nei leh leng angkawm ahi kei hi.
4Taip ir jūs, mano broliai, per Kristaus kūną esate mirę įstatymui, kad priklausytumėte kitam prikeltam iš numirusiųir kad mes neštume vaisių Dievui.
4Huan, ka unaute aw, Pathian lama i gah theihna dingin midang, misi laka kipan kaihthoh ngeingei na kitenpih theihna ding un, Kris pumpi pansanin dan lamah hihsihin na omta uhi.
5Kol gyvenome pagal kūną, mumyse veikė įstatymo pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes nešėme vaisių mirčiai.
5Sa a i om lai un dan jiaka khelhna utna hongsuakten, i sa hiangte ah, sihna khopa gah dingin, a sem naka.
6Bet dabar, numirę įstatymui, kuriuo buvome surišti, esame išlaisvinti iš jo, kad tarnautume nauja dvasia, o ne pasenusia raide.
6Tuin bel honlenpa lakah sikhinin, dan akipan khahin i omta, laigelh lui bang lel hi loua, Khaa hinna thaka na i sep theihna dingin.
7Ką tad pasakysime? Gal įstatymas yra nuodėmė? Jokiu būdu! Bet aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų įstatymo. Nebūčiau suvokęs geismo, jei įstatymas nebūtų pasakęs: “Negeisk!”
7Bang i genta dia leh? Dan khelhna hia? Hi lou hial. Himahleh, dan jiaka theih hi keileh, khelhna theilou ding hi ing a; danin, eng ken, chi kei leh, eng chih theilou ding hi inga.
8Bet nuodėmė, per įsakymus gavusi progą, pažadino manyje visokius geismus, o be įstatymo nuodėmė negyva.
8Himahleh, khelhnain, thupiak jiakin, lemtan lai muin enna chiteng ka sungah a om saka.
9Kadaise be įstatymo aš buvau gyvas. Bet, atėjus įsakymui, atgijo nuodėmė, ir aš numiriau.
9Dan lou injaw khelhna si ahi. Huan, tumalamin kei dan louin ka hinga; himahleh thupiak a hongom takin khelhna a honghalh a, kei ka sita hi.
10Taip man paaiškėjo, kad įsakymas, skirtas gyvenimui, nuvedė mane į mirtį.
10Huan, hinna thuchiam nei thupiak tuh keidin sihna a honghi chih ka na theita.
11Nes įsakymo paskatinta nuodėmė mane suvedžiojo ir juo mane nužudė.
11Khelhnain thupiak jiakin, lemtan lai muin honkhema, thupiak zangin a honhihlumta hi.
12Todėl įstatymas šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras.
12Huchiin, dan tuh a siangthou ahi, thupiak leng a siangthou a, adika, a hoih ahi.
13Vadinasi, geras dalykas tapo man mirtimi? Jokiu būdu! Bet nuodėmė pasirodė nuodėme tuo, kad atnešė man mirtį, pasinaudodama geru dalyku,kad per įsakymą nuodėmė taptų be galo nuodėminga.
13Ahihleh, thil hoih keia din sihna a honghi ahia? Hilou hial. Khelhna kei sin sihna a honghi zo ta ahi. Huchiin, khelhna tuh khelhna ahi chih a lat theihna dingin thil hoih zangin a honhihlum ahi; thupiak jiaka khelhna tuh khelhna thupitak a honghih theihna dingin.
14Nes mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmei.
14Dan tuh khalam thil ahi chih i thei ngal ua, kei bel sami khelhna a khotsa ka hi.
15Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu.
15Thil ka hihpen, a dan ka theikei; ka thil hih jelpen, ka thihih utlam ahi ngal keia, ka thil huatlam tak ka hih zo nak ahi.
16O jei darau tai, ko nenoriu, tada sutinku, kad įstatymas geras.
16Ka hih ut louh lam ka hih ngalin, dan a hoih chih pompih ka hi ta hi.
17Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
17Huaichiangin, ka thilhihpen keimah hih a hita keia, khelhna keimaha om hih ahi jaw hi.
18Aš juk žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, nėra jokio gėrio. Gero trokšti sugebu, o padaryti ne.
18Keimah ah, huai tuh ka sa ah, thil hoih himhim a teng kei chih ka thei: thil hoih hih utna jaw keimah ah a om na a, thil hoih ka hihthei kei.
19Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.
19Hoihna hih ka ut pen ka hih keia, khelhna hih ka ut louhpen, ka hih zo naka.
20O jeigu darau, ko nenoriu, tada nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
20Ka utlouh lam pen ka hih ngal chiangin, a hihpa tuh kei ka hita keia, khelhna keimaha ompen ahi jaw hi.
21Taigi aš randu tokį įstatymą: kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga.
21Huchiin, hiai dan ka hontheita; thil hoih hih ka ut laiin gitlouhna ka kiangah a hongom nak ahi.
22Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu.
22Ka lungsim taktakin Pathian dan tungah ka kipak ngal naka;
23Bet savo nariuose matau kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu, ir paverčiantį mane belaisviu nuodėmės įstatymo, kuris yra mano nariuose.
23Himahleh, ka sa hiangte ah dan tuam a om chih ka thei, huaiin ka lungsim dan a dou a, ka sa hiangtea khelhna dan om kiangah salin a honpi nak hi.
24Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno!
24Mi genthei hina lawmlawm ing e! Hiai sihna pumpi lakah kuan ahia honsuakta sak ding?Jesu Kris i Toupa jiakin Pathian kiangah kipahthu ka gen ahi. Huchiin, keimah takin jaw ka lungsimin Pathian dan ka sema, ka sain tuh gitlouhna dan a sem hi.
25Bet ačiū Dievuiper mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, o kūnunuodėmės įstatymui.
25Jesu Kris i Toupa jiakin Pathian kiangah kipahthu ka gen ahi. Huchiin, keimah takin jaw ka lungsimin Pathian dan ka sema, ka sain tuh gitlouhna dan a sem hi.