¹Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju,­tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje,

¹Kris ah thu taktak ka gen ahi, ka juau kei, kha Siangthou ah ka sia leh pha theihnain leng hontheihpiha,

²kad man labai sunku ir nuolat liūdi mano širdis.

²Ka lungtang ah haksakna thupitak leh lunggaihna dai theilou ka pai ahi.

³Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną,

³Ka unaute sa lama ka chi pihte sikin, kei pen Kris kianga kipan hihtuam khop hialin hamse thuakin om hial leng ka chi ngala.

⁴kurie yra izraelitai, turintys įsūnystę, šlovę, sandoras, įstatymą, tarnavimą Dievui ir pažadus.

⁴Isreal mi ahi ngal ua; ta hihna bang, thupina bang, thukhun tengteng bang, dan piakna bang, Pathian nasepna bang, thuchiam tengteng bang, amaua ahi a;

⁵Iš jų­tėvai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus­visiems viešpataujantis Dievas, palaimintas per amžius. Amen!

⁵Pipute leng amaua ahi ua, sa lam thu ah Kris leng amau laka kipan a hongpawt ahi a; amah thil tengteng tunga om, khantawn phat tuak Pathian ahi. Amen.

⁶Netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis. Ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui.

⁶Himahleh, Pathian thu bangmahlou banga omta ahi keia. Isreal suante Isreal mi ahi vek kei uhi;

⁷Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai, bet kaip pasakyta: “Iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys”.

⁷Abraham suante a hih jiak un a vek un a tate leng ahi kei uhi; Isaak ah na suante a kiminloh ding, chih ahi jaw hi.

⁸Tai reiškia, kad ne vaikai pagal kūną yra Dievo vaikai, bet vaikai pagal pažadą laikomi palikuonimis.

⁸Huai tuh, sa tate Pathian tate ahi kei ua, thuchiam tate Abraham suana seh ahi jaw uh, chihna ahi.

⁹O pažado žodis toks: “Apie tą laiką Aš ateisiu, ir Sara turės sūnų”.

⁹Thuchiam pen tuh hiai ahi: Tu hun bangin ka hong dia, Sarain ta a nei ding chih.

¹⁰Ir ne tik tai, bet taip pat ir Rebekai, pradėjusiai iš vieno, mūsų tėvo Izaoko

¹⁰Huai phet ahi kei Rebekain leng i pu Isaak laka nau a pai laiin,

¹¹(dar jos dvyniams negimus ir jiems dar nepadarius nei gero, nei blogo,­kad Dievo nutarimas įvyktų pagal pasirinkimą, ne dėl darbų, bet šaukiančiojo valia),

¹¹Naupangte a pian ma un, sia leh pha a hih ma un, thilhih jiak hilou in, a sampa deih jiak hi jawin, tel lam thu ah Pathian thu seh tuh a kip theihna dingin-a kiangah;

¹²buvo pasakyta: “Vyresnysis tarnaus jaunesniajam”,

¹²A upa jawin a naupang jaw na a sem ding, Pathianin a chi ahi.

¹³kaip ir parašyta: “Jokūbą pamilau, o Ezavo nekenčiau”.

¹³Jakob ka it a, Esau jaw ka hua, chih gelh bangin.

¹⁴Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro? Jokiu būdu!

¹⁴Bang I genta ding ua leh? Pathian ah diktatlouhna a om ahia?

¹⁵Jis Mozei kalba: “Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti”.

¹⁵Om lou hial. Aman, Ka hehpih peuhmah ka hehpih dia, zah ka ngaihna tung peuhmah ah zah ka ngai ding, chiin, Mosi kiangah a genta ngal a.

¹⁶Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo.

¹⁶Huaijiakin, a deihpa jiak ahi keia, a taipa jiak leng ahi sam keia, a hehpihpa Pathian jiak ahi jaw hi.

¹⁷Juk Raštas faraonui sako: “Aš iškėliau tave, kad parodyčiau savo jėgą tau ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje”.

¹⁷Laisiangthou in Pharo kiangah, Hiai jiak takin ka hontungding ahi, nanga ka thilhihtheihna ka taklat theihna ding leh, leitung tengtenga ka min a than theihna dingin, achi ngal a.

¹⁸Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.

¹⁸Huchiin, Pathianin a ut peuhpeuh a hehpiha, a ut peuhpeuh leng a genhak sak ahi.

¹⁹Gal man pasakysi: “O už ką tada Jis kaltina? Kas gi galėtų atsispirti Jo valiai?”

¹⁹Nou, ka kiangah, Bangdia hondem ahia? A deihlam kuan ahia kalh? Non chi ding uh a hih tuak.

²⁰Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui? Argi dirbinys klausia meistro: “Kodėl mane tokį padarei?”

²⁰Ahi, himahleh, mihing aw, Pathian nial vialpa kua na hia leh? Thilsiamin, a siampa kiangah, Bang achia hichi banga honsiam? A chi dia hia?

²¹Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų vieną indą garbingam panaudojimui, o kitą negarbingam?

²¹Bellei tang khat apan bel khat kilawm taka, bel khat zatna niama zat ding a bawl din belvelpan bellei tungah thu a neikeia hia?

²²O jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir apreikšti savo jėgą, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus,

²²Hehna bel mangthang dia kilawmte tunga, Pathianin a hehna leh a thilhihtheihna latsak uta, a thuakzoh teitei leh, bang a poi dia, huchia,

²³kad apreikštų ir savo šlovės turtus gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė šlovei,­

²³Hehpihna bel, thupi dinga a nabawl kholhte tunga, a hehpihna hauhdan a latsak theihna dingin.

²⁴ir mus pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių?

²⁴Huaite tuh eite i hi-huai hehpihna belte Judate laka kipan kia hilou a, Jentelte laka kipana leng sapte.

²⁵Jis kalba per Ozėją: “Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą­mylima.

²⁵Hosia laibu ah, Ka mite hi ngei lou, ka mite, ka chi dia; huan, it ngei louhnu leng Itnu, ka chi ding.

²⁶Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta: ‘Jūs ne manoji tauta’, ten jie bus vadinami gyvojo Dievo vaikais”.

²⁶Huan hichi a honghi dia, a kiang ua, Ka mite na hi kei uh, chihna mun ah ngei Pathian hing tate sakin a om ding uh. chih gelh bangin.

²⁷O Izaijas šaukia apie Izraelį: “Nors Izraelio vaikų skaičius būtų kaip jūros smiltys, tik likutis bus išgelbėtas.

²⁷Isai in leng Isreal mite thu kikou pihin, Isreal mite jaw tuipi puiaunel zahin tam mahle uh, a gawt bang kia hotdamin a om ding uh.

²⁸Nes Jis pabaigs darbą, greitai įvykdydamas teisumą, skubiai Viešpats atliks darbą žemėje”.

²⁸Toupan kintaka hihzou vekin leitungah a gawt ding thu a tangtun dek ngala, a chi.

²⁹Izaijas nusakė iš anksto: “Jei kareivijų Viešpats nebūtų mums palikuonių palikęs, būtume tapę kaip Sodoma, būtume į Gomorą panašūs”.

²⁹Isai mahin, Mipite Toupan chi suah ding honna hawi saklou hileh Sodom khua bangin i naomta ding ua, Gomorra khua banga bawlin i naomta ding, chia a agen kholh bangin.

³⁰Tai ką gi pasakysime? Kad pagonys, kurie neieškojo teisumo, gavo teisumą, būtent teisumą iš tikėjimo.

³⁰Bang i genta dia leh? Jentel, diktatna delh louten, diktatna a naphata uh ahi, -ginna jiaka diktatna tuh.

³¹O Izraelis, ieškojęs teisumo įstatyme, nepasiekė teisumo įstatymo.

³¹Isreal, diktatna dan delhten, diktatna dan pen a pha zouta kei uh.

³²Kodėl? Todėl, kad ieškojo jo ne tikėjimu, bet įstatymo darbais. Jie užkliuvo už suklupimo akmens,

³²Bang hang ahia? Ginnain a delh kei ua, thilhiha muh theih bangin a delh jiak uh ahi. Pukna suangah a pukta ngal ua.Ngaiin, Zion ah kisuihna suang leh pukna suangpi ka koiha, kuapeuhmah amah gingta tuh a zahlak kei ding, chih gelh bangin.

³³kaip parašyta: “Štai dedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas Juo tiki, nebus sugėdintas”.

³³Ngaiin, Zion ah kisuihna suang leh pukna suangpi ka koiha, kuapeuhmah amah gingta tuh a zahlak kei ding, chih gelh bangin.