¹Teisėjų valdymo laikais šalyje kilo badas. Vienas vyras iš Judo Betliejaus su žmona ir dviem sūnumis iškeliavo gyventi į Moabo kraštą.

¹Vaihawmmiten Vai a hawm lai un hichi ahi a, huai gamah kial a kia a. Huan, Bethlehem-juda a mi khat Moab gama om dingin amah leh a ji leh a tapate nih toh a hoh ua,

²To vyro vardas buvo Elimelechas, jo žmonos vardas Noomė, o sūnų­Machlonas ir Kiljonas, efratai iš Judo Betliejaus. Jie atvyko į Moabo kraštą ir ten apsigyveno.

²Huai mi min Elimelek ahi, a ji min Naomi ahi, a tapate nih min Malon leh Kilon, Bethlehem-juda a Ephrat mi ahi uh. Moab gamah a hoh ua, huai ah a om nilouh uh.

³Noomės vyras Elimelechas mirė ir ji liko su dviem sūnumis.

³Huan, Elimelek, Naomi pasal a si a, amah leh a tapate nih kia a hita ua.

⁴Jie vedė žmonas moabites. Viena vardu Orpa, o kita­Rūta. Jie ten išgyveno apie dešimt metų.

⁴Huan, Moab gam numei jiin a nei ua, a khatpen min Orpa ahi a, a khatpen min Ruthi ahi: huaiah kum sawm hiam tak a om uhi.

⁵Po to abu sūnūs, Machlonas ir Kiljonas, mirė. Moteris neteko abiejų sūnų ir vyro.

⁵Huan, Malon leh Kilon a si tuaktuak ua; huchiin huai numei tuh a tate nih leh a pasalin a sihsanta uhi.

⁶Ji su savo marčiomis pakilo grįžti į savo kraštą, nes buvo girdėjusi būdama Moabo krašte, kad Viešpats aplankė savo tautą, duodamas jiems duonos.

⁶Huchiin a moute toh Moab gam a kipan kiknawn dingin a kisa ua, TOUPAN nek ding piain a mite a vehdan khawng Moab gama kipan a najak jiakin.

⁷Ji išėjo iš ten, kur gyveno kartu su savo marčiomis, ir ėjo į Judą.

⁷Huchiin a omna akipan a moute nih toh a pawt ua; Juda gam a kiknawn dingin a paita uh.

⁸Noomė tarė savo marčioms: “Eikite namo pas savo motinas. Viešpats tebūna malonus jums, kaip jūs buvote mirusiems ir man.

⁸Huan Naomi-in a moute nih kiangah, Na nu uh inlam tuak tuaka pai nawn dingin paita un; misi tung leh ka tunga na hih bang un TOUPAN na tunguah siamtak in hih hen.

⁹Viešpats jums tesuteikia poilsį vyro namuose”. Noomė pabučiavo savo marčias, kurios pakėlė balsus ir verkė.

⁹TOUPAN na nih un pasalte in a omna na muh theihna ding un hon hehpih hen, a chi a. Huchiin a tawpa, huan, aw suah hialin a kapta uhi.

¹⁰Ir jos sakė: “Mes norime eiti su tavimi pas tavo žmones”.

¹⁰Huan, a kiangah, Paikei nung, na chite kianga na pai naah ka teltei zo ding uh, a chi uh.

¹¹Noomė atsakė: “Grįžkite, mano dukros. Kodėl jūs norite eiti su manimi? Ar manote, kad aš galiu užauginti sūnus, kurie taptų jūsų vyrais?

¹¹Huan, Naomiin, Ka tanute aw, pai nawn jaw un; bangjiaka ka kianga hongpai tei mahmah ding na hi ua? Na pasal ding uh tapa ka pai nawn thei sin ahia?

¹²Grįžkite, mano dukros. Aš juk per sena vedyboms. Jei turėčiau viltį dar šiąnakt ištekėti ir pagimdyti sūnų,

¹²Ka tanute aw, kisa unla pai un; pasal nei dingin lah ka upa lota ngala. Huan, lametna ka nei chi mahleng, tujan mahmahin leng pasal neiin tapate leng nei mahleng,

¹³argi jūs lauktumėte, kol jis užaugs? Argi dėl to susilaikytumėte nuo santuokos? Ne, mano dukros. Man labai skaudu dėl jūsų, bet Viešpaties ranka yra prieš mane”.

¹³A pichin tan ua om ding na hi ding uam? Pasal louin na om nilouh sin ua hia? Hi tel lou e, ka tanute aw; nou jiakin ka lungkhamna a uang semsem hi, Toupa khut ka tung a tu eita ve, a chi a.

¹⁴Jos pakėlė balsus ir vėl verkė. Orpa atsisveikino su savo anyta, o Rūta pasiliko su ja.

¹⁴Huan, a aw uh suahin a kap nawn leuleu ua; huan Orpain a pi a tawpa; Ruthiin bel a len chinten hi.

¹⁵Noomė tarė: “Tavo brolienė sugrįžo pas savo tautą ir savo dievus. Grįžk ir tu”.

¹⁵Huan, aman, Ngaiin, na moupihnu a chite kiang leh a pathian kiang lamah a kik nawnta; nang leng na moupihnu delh inla, pai nawnta in aw, achia a.

¹⁶Tačiau Rūta atsakė: “Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta yra mano tauta ir tavo Dievas­mano Dievas.

¹⁶Huan, Ruthiin, Nang khen ding leh nang jui loua kik nawn dingin hon khem kei teitei in; na paina peuhah ka pai dinga; na giahna peuhah ka giak dinga; na chite ka chite ahi ding ua, na Pathian ka Pathian ahi ding.

¹⁷Kur tu mirsi, ir aš ten mirsiu ir būsiu palaidota. Tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau, bet tik mirtis atskirs mane nuo tavęs”.

¹⁷Na sihna peuhah ka si dinga, huaiah non vui sam ding ahi; nang leh kei zaw sihna kia lou thil dangin a honkhen sin leh TOUPAN a hihhihin honhih mai henla, huai sanga thupi zaw in leng, a chi a.

¹⁸Noomė matė, kad Rūta tvirtai pasiryžusi eiti su ja, ir nustojo atkalbinėti.

¹⁸Huchiin a kianga pai a tum chiltel chih a theih in a daih santa hi.

¹⁹Taip jos keliavo, kol atėjo į Betliejų. Joms atėjus į Betliejų, visas miestas sujudo ir klausinėjo: “Ar tai Noomė?”

¹⁹Huchiin Bethlehem tan a pai khawmta uh. Huan, hichi ahia, Bethlehem a tun un a khuain a ling ua, numeiten, Hiai tua Naomi ahi maw? a chi ua.

²⁰Ji atsakė: “Nevadinkite manęs Noome, vadinkite mane Mara, nes Visagalis labai apkartino mano gyvenimą.

²⁰Huan aman a kianguah, Naomi honchi kei un. Mara hon chi jaw un. Bangkimhihtheipan lah khasiathuai takin a honhihta ngala.

²¹Išėjau turtinga, o Viešpats parvedė tuščiomis rankomis. Kodėl vadinate mane Noome? Juk Viešpats paliudijo prieš mane, Visagalis mane nubaudė”.

²¹Buching takin ka pawta, TOUPAN a vuakin a honpi nawn hi: TOUPAN ka tungah a lungkimlouhna a hihlang a, Bangkimhihtheipan a hon hih gentheih dan thei gige napia bang dia Naomi honchi lailai na hi ua? A chi a.Huchiin Naomi a hongkika, a mounu Moab mi Ruthi toh Moab gam akipanin a hongkik uh ahi: barli-buh lak pat tung laiin Bethlehem a tung uhi.

²²Taip grįžo Noomė ir jos marti moabitė Rūta iš Moabo krašto. Jos atvyko į Betliejų miežių pjūties pradžioje.

²²Huchiin Naomi a hongkika, a mounu Moab mi Ruthi toh Moab gam akipanin a hongkik uh ahi: barli-buh lak pat tung laiin Bethlehem a tung uhi.