¹Noomė tarė Rūtai: “Mano dukra, ar ne laikas man pasirūpinti vieta, kur tu galėtum ramiai gyventi?

¹Huan, a pi Naomiin a kiangah, Ka tanu, nang dinga hoih ding omna ka honzon sak sinta kei dia hia?

²Boozas, su kurio tarnaitėmis tu dirbai, yra mūsų giminaitis. Jis šį vakarą vėtys miežius klojime.

²I tanaupa Boazi, a sikha nungakte toh a na navasepnapa om hilou hia? Ngaiin, tu jan chiangin barli-buh phual ah a jap siangsin hi.

³Nusiprausk, pasitepk, apsivilk geriausiu rūbu ir nueik į klojimą. Nepasirodyk jam, kol jis pavalgys ir atsiguls.

³Huchiin, kisil inla, kinilh inla, kizepna puan silh inla, phualah va hohsuk in, ahihhangin an bang a nek a a dawn khit masiah a kiangah kithei sak het ken.

⁴Kai jis atsiguls, įsidėmėk vietą, kur jis guli; priėjusi atidenk jo kojas ir atsigulk. Jis tau pasakys, ką daryti”.

⁴Huan, hichi ahi dinga, a lup chiangin a lupna chiamteh inla, huan, lut inla, a khe lem inla, lumin; huan, aman na hih ding a honna hilh ding a chi a.

⁵Ji atsakė: “Visa, ką man sakai, padarysiu”.

⁵Huan, aman a kiangah, Na gen peuh ka hih ding a chi a.

⁶Nuėjusi į klojimą, ji pasielgė taip, kaip jai anyta patarė.

⁶Huchiin phualah a hoh suka, a pi hilh bangbang in a hih hi.

⁷Boozas, pavalgęs ir atsigėręs, buvo patenkintas ir atsigulė javų krūvos gale. Rūta tyliai priėjo, atidengė jo kojas ir atsigulė.

⁷Huan, Boaziin an a ne a, a dawn khitin a lungsimin nuam a honsa mahmah a, buhvum bula lum dingin a hohta hi; huan awlawlin a vahoh a, a khe a lema, a lum samta hi.

⁸Vidurnaktį pabudęs žmogus nusigando, pamatęs moterį, gulinčią prie jo kojų.

⁸Huan, hichi ahi a, janlaiin huai mipa a lauta, a langkhat a nga a; huan, ngaiin, a khe kiangah numei a na lumta maia.

⁹Jis paklausė: “Kas tu esi?” Ji atsakė: “Aš esu tavo tarnaitė Rūta. Ištiesk savo apsiaustą ant savo tarnaitės, nes tu esi artimas giminaitis”.

⁹Huan, aman, Kua na hia? a chi a. Aman, Na sikhanu Ruthi ka hi; huchiin na sikhanu na puan honjawnin, ka tanau bul lah na hi ngala, a chi a.

¹⁰Jis sakė: “Viešpats telaimina tave, mano dukra. Tavo paskutinis poelgis yra geresnis už pirmutinį, nes tu neieškojai jaunuolio, turtingo ar beturčio.

¹⁰Huan, aman Ka tanu, TOUPAN nang hon vualjawl hen: tangval genthei hiam, hau hiam na zuih louh danin a tunglai sangin a nunglam ah hoihna na nak hihlat jaw hi.

¹¹Nebijok, mano dukra. Visa, ko prašai, aš padarysiu. Visi šio miesto gyventojai žino, kad tu esi dora moteris.

¹¹Huchiin ka tanu, lauken aw; na gen bangbang in na tungah ka hih ding; I khua a mi tengteng in lah numei kizentak na hi chih a theivek ngal ua.

¹²Tikrai aš esu artimas tavo giminaitis, tačiau yra kitas, dar artimesnis už mane.

¹²Huan, tanau kinai ihi ngut a, himahleh kei sanga naizaw a om hi.

¹³Pasilik šią naktį čia. O rytoj, jei jis tave paims,­gerai, tegul paima. O jei jis nenorės tavęs paimti, kaip Viešpats gyvas, aš tave paimsiu! Gulėk iki ryto”.

¹³Tujan zaw om peuhmah inla, jingchiang jingsangin na tunga aman a tanau hih ding a hihnop leh a hoih ahi dinga, tanau tuampen hih leh ake: ahihhangin tanau hihding na tunga ahih nop kei leh, tanau hih ding pen TOUPA a hing ngei bangin ken ka hih ngeingei ding: jingsang tan lum nilouh maiin, a chi a.

¹⁴Ji gulėjo prie jo kojų iki ryto ir atsikėlė, kai žmogus žmogaus dar negalėjo atpažinti. Jis sakė jai: “Žiūrėk, kad niekas nesužinotų, jog moteris buvo klojime”.

¹⁴Huchiin jingsang tanin a khe bulah a luma: huan, kuamah kimuh chian theih main a thoua, Phual ah numei a hong chih himhim kuamah in theikei u heh, a chi hima,

¹⁵Jis liepė jai ištiesti savo apsiaustą, kuriuo ji buvo apsisiautusi. Atseikėjęs šešis saikus miežių, jis supylė į apsiaustą ir užkėlė jai ant pečių. Taip ji grįžo į miestą.

¹⁵Huan, a kiangah, Na puansilh la inla, dohin, a chi a. huchiin a doha; huan, barli buh dan guk a teha, a suana; huan, khuaah a paita hi.

¹⁶Namuose anyta klausė: “Kaip tau sekėsi, mano dukra?” Ji papasakojo jai visa, kas įvyko,

¹⁶Huan, a pi kiang a tunin, Ka tanu, bang nong chi a oi? a nachi a. Huan, aman huai mipain a tunga thil ana hih tengteng a hilh hi.

¹⁷ir sakė: “Šituos šešis saikus miežių jis man davė ir pasakė: ‘Tu neturi grįžti tuščiomis pas savo anytą’ ”.

¹⁷Hiai barli buh dan guk a honpiaa, Na pi kiangah a vuakin pai het ken, a honchi hi, a chi a.Huan, aman, Ka tanu, bangchibangin ahia thil a hongom sin na theih main om maiin; tunia hiai thil a hih khit mateng huai mipa lah a dai mai sin ngal keia, a chi a.

¹⁸Noomė tarė: “Dabar palauk, mano dukra, kol sužinosi, kaip viskas baigsis. Jis nenurims, kol visko nesutvarkys dar šiandien”.

¹⁸Huan, aman, Ka tanu, bangchibangin ahia thil a hongom sin na theih main om maiin; tunia hiai thil a hih khit mateng huai mipa lah a dai mai sin ngal keia, a chi a.