¹Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado kalnų.

¹Ngaiin, na kilawm hi, ka it; ngaiin, na kilawm hi; na maituamna liah ah na mitte vahui bang ahi ua: na sam kel honbang ahi, Gilead mual pang khawnga kualte.

²Tavo dantys kaip banda nukirptų avių, išeinančių iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

²Na hate mulmet thak belamnu hon bang ahi ua, sil khit pheta hongpai tou te; huaiah amaute chiatin phik a nei ua, alak ua kuamah misisun a om kei uh.

³Tavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili. Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

³Na mukte khausan au bang ahi ua, na kam a kilawma: na mit laivomte pomgranet them bang ahi na maituamna liah ah.

⁴Tavo kaklas kaip Dovydo bokštas, pastatytas ginklams, ant kurio kabo tūkstantis karžygių skydų.

⁴Na ngawng Davidin galvan koihna a lam insang bang ahi, lumbem neute sang khat kikhaina mun, mi hatte lum tengteng omna.

⁵Tavo dvi krūtys kaip stirnos dvynukai, besiganantys tarp lelijų.

⁵Na nawite zuktal nou nih phikte a bang ua, lili pak laka tate.

⁶Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, aš eisiu prie miros kalno ir smilkalų kalvos.

⁶Ni a nema limliap a man mateng murra mualah leh, begaw tangah ka hoh ding.

⁷Tu graži, mano mylimoji, ir nėra tavyje dėmės.

⁷Na kilawm hi, ka it; nangah ninbang a om kei.

⁸Ateik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, nuo leopardų kalnų.

⁸Ka mou, Lebanon akipan hon juiin, Lebanon akipan kei toh: Aman a vuma kipan dakin, Senir leh Hermon Hermon vum a kipan, hompinelkaite kua akipan, gialbemte mual akipan.

⁹Tu pagrobei mano širdį, mano sesuo, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.

⁹Ka lungtang na tuahmangta, ka sanggamnu, ka mou; na mitte laka khatin ka lungtang na tuahmangta hi, na ngawnga khainiang khatin.

¹⁰Kaip maloni yra tavo meilė, mano sesuo, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas­už visus brangiausius kvepalus.

¹⁰Na itna kilawm natele, ka sanggamnu, ka mou! Na itna uain sangin nakpiin a hoihjaw! Na kinuh gim, gimlim chiteng sangin a hoihjaw.

¹¹Mano sužadėtine, tavo lūpos varva kaip korys. Po tavo liežuviu yra medus ir pienas. Tavo rūbų kvapas kaip kvapas smilkalų iš Libano.

¹¹Na mukte, Aw ka mou, khuaikhak bangin a takkhiaa: na lei nuaiah khuaiju leh nawitui aom; na puansilh gim Lebanon gim a bang hi.

¹²Mano sesuo, mano sužadėtine, tu esi užrakintas sodas, užantspauduotas šaltinis.

¹²Huan um bing ka sanggamnu, ka mou ahi; tuinak huk, tuikhuk vuh.

¹³Tavo sode auga granatai ir rinktiniai vaismedžiai, kamparas ir nardas;

¹³Na tuaite pomgranet huan, gah manphate toh ahi; spiknardi singsuan toh henna-pak.

¹⁴nardas ir šafranas, kvepiančios nendrės ir cinamonas bei įvairūs smilkalų medžiai; mira ir alavijas su geriausiais aromatais;

¹⁴Spiknardi leh pak gimlim, kepbuk leh singnamtui begaw sing tengteng toh; murra leh aloe, gimlim pipen teng toh.

¹⁵sodo šaltinis­gyvybės vanduo ir tekantys upeliai nuo Libano.

¹⁵Huana tuikhuk na hia, tuihing lui, Lebanon akipana lui luangte.Khanglouin, Aw mallam hoih; huan hongin, nang simlam; ka huan tungah nungin, huchia huaia gimnamtuite a luankhiak theihna dingin. Ka ngaihnou a huan sungah hongpai henla, a theigah manphate ne hen.

¹⁶Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.

¹⁶Khanglouin, Aw mallam hoih; huan hongin, nang simlam; ka huan tungah nungin, huchia huaia gimnamtuite a luankhiak theihna dingin. Ka ngaihnou a huan sungah hongpai henla, a theigah manphate ne hen.