¹Antraisiais Darijaus metais, aštuntą mėnesį, Viešpats kalbėjo Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui, sakydamas:

¹Daria kum nihna, kha giatnain, Iddo tapa, Bereka tapa, Zekaria, jawlnei kiangah TOUPA thu a hongtunga.

²“Viešpats buvo labai užsirūstinęs ant jūsų tėvų.

²Na pipute uh tungah TOUPA nakpi takin a lungkimta kei hi, chiin.

³Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Gręžkitės į mane, tai Aš gręšiuosi į jus.

³huaiziakin nang a kiang uah, huchibangin sepaihte TOUPA in a chi: Ka kiangah hongkik un, sepaihte TOUPAN a chi, huan na kiang uah ka hongkik ding, sepaihte TOUPAN a chi, chi in.

⁴Nebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems prieš tai buvę pranašai skelbė: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Nusisukite nuo savo piktų kelių ir darbų!’ Bet jie neklausė ir nekreipė dėmesio,­sako Viešpats.­

⁴Hichibangin sepaihte TOUPAN a chi, Tuin na omdan gilou ua kipan leh na thil hih gilou te ua kipan hongkik un, chia jawlnei masaten a genna uh, na pipute uh bangin om kei un: ahihhang in amau honza kei ua, honngaikhe sam kei uh, sepaihte TOUPAN a chi.

⁵Jūsų tėvų nebėra ir pranašai negyvena per amžius,

⁵Na Pipute uh, koia om ahi ua? huan jawlneite, khantawna hing uhia?

⁶bet mano žodžiai ir nuostatai, kuriuos buvau paskelbęs savo tarnams pranašams, pasivijo jūsų tėvus. Jie sugrįžo ir sakė: ‘Kaip kareivijų Viešpats sumanė mums padaryti pagal mūsų kelius ir darbus, taip Jis ir pasielgė’ ”.

⁶Hiamhleh ka thute leh ka thusente, ka sikha jawlneite thupiaka ka piakte, huaiten na pipute uh a delhphate uh ahi kei maw? Huan a kihei ua, sepaihte TOUPAN i tung ua hih dia a ngaihtuah bangin, i omdan bang jelin leh i thilhihte bang jelin, huchibanga i tung ua hih eita ve, a chi ua.

⁷Antraisiais Darijaus metais, vienuolikto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui.

⁷Daria kum nihna, Sebat kha, kha sawmlehkhat ni sawmnih leh li niin, Iddo tapa, Berekia tapa Zekaria, Jawlnei kiangah, TOUPA thu a hongtungta,

⁸Naktį aš regėjau vyrą. Jis sėdėjo ant sarto žirgo, kuris stovėjo tarp mirtų dauboje; už jo buvo sartų, margų ir baltų žirgų.

⁸Janin ka mua, ngaiin mi khat sakol san tunga tuang, mun liapi om mui singte lakah a dinga; a nunglamah sakolte a om ua, a san, asanpuang leh a ngou.

⁹Aš paklausiau: “Kas jie, mano viešpatie?” Angelas, kuris kalbėjo su manimi, atsakė: “Aš tau paaiškinsiu”.

⁹Huchiin, Aw ka TOUPA, hiaite bang ahi ua? ka chi a, Huan kei honhoupih angelin ka kiangah, Hiaite bang hi ding ahi ua ka honensak ding, a chi a.

¹⁰Vyras, kuris stovėjo tarp mirtų, tarė: “Viešpats siuntė juos apvaikščioti žemę”.

¹⁰Huan huia mui sing laka ding mipan a dawnga, Hiaite leia kivial leha vak dia TOUPAN a sawlte ahi uh, chiin.

¹¹Jie atsakė Viešpaties angelui, stovinčiam tarp mirtų: “Mes apvaikščiojome žemę­visur ramybė ir taika”.

¹¹Huchiin huai mui sing lakah ding TOUPAN angel a dawng ua. Leia kivial lehin ka vakta ua, ngaiin, lei tengteng a tu kinkena, a khawl dide hi, chiin.

¹²Viešpaties angelas klausė: “Kareivijų Viešpatie, kiek dar laiko nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, prieš kuriuos rūstinaisi septyniasdešimt metų?”

¹²Huan TOUPA angelin a dawng a, Aw sepaihte TOUPA, hiai kum sawmsagih na heh khum, Jerusalem tung leh Juda khopite tungah bangtan chitna neilou ding na hia? chiin.

¹³Viešpats gerais ir paguodžiančiais žodžiais atsakė su manimi kalbančiam angelui.

¹³Huchiin TOUPAN thuhoihte, thu lungmuanhuaitea kei honhoupih angel a dawnga.

¹⁴Angelas, kuris kalbėjo su manimi, tarė: “Skelbk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Mano pavydas dėl Jeruzalės ir Siono yra didelis.

¹⁴Huchiin kei honhoupih angelin ka kiangah, Hichibangin sepaihte TOUPAN a chi: Thikthu se takin Jerusalem leh Zion ka hawmthoh ahi, chiin, nang kikou in, chiin.

¹⁵Ir Aš labai supykęs ant tautų, kurios jaučiasi saugios. Kai Aš buvau truputį supykęs, jos padidino jūsų vargus’.

¹⁵Huan bangmah awlmoh lou namte tungah ka lungkim het kei a: neukha lela ka lung hihlouh laiin, siatna a thupisak sem sem ngal ua.

¹⁶Todėl taip sako Viešpats: ‘Aš pasigailėsiu Jeruzalės, mano šventykla bus statoma joje.

¹⁶Huaijiakin hichibangin TOUPAN a chi hi: Chitnate toh Jerusalem lamah ka kiknawnta huai sungah ka in lam ahi ding, chiin,

¹⁷Mano miestai bus perpildyti gėrybių. Viešpats paguos Sioną, vėl išsirinks Jeruzalę’ ”.

¹⁷Hichibangin sepaihte TOUPAN a chi: Hauhsakna jiakin ka khopite a kipalh dinga; TOUPAN Zion a lungmuanin, Jerusalem a tel lai ding hi, chiin, kikoubehlap lai in, chiin.

¹⁸Pakėlęs akis, pamačiau: štai buvo keturi ragai!

¹⁸Huan ka daka, ngaiin ki li ka mu a.

¹⁹Aš klausiau angelą, kuris su manimi kalbėjo: “Ką reiškia šitie ragai?” Jis atsakė: “Šitie ragai išsklaidė Izraelį, Judą ir Jeruzalę”.

¹⁹Huan kei honhoupih angel kiangah, Hiaite bang hi ding ahia? ka chi a. Aman, Hiai Juda, Israel, leh Jerusalem hawljak mite ahi ding uh, chiin a hondawnga.

²⁰Po to Viešpats parodė man keturis kalvius.

²⁰Huchiin TOUPAN siksekmi li a honensaka.Huchiin ken, Bang hih dia hiaite hong uh ahi ua? ka chi a. Huan aman thu a gen a, Kuamahin a lu a dak sak louh dia, Juda dalhjaksak hiai kite ahi uh: himahleh hiaite, dalhjaksak dinga Juda gam tunga a ki uh sangsak namte dou dinga hong, ahi ua; a kite uh paikhe dingin, a chi a.

²¹Aš klausiau: “Ką šitie darys?” Jis atsakė: “Ragai išsklaidė Judą taip, kad niekas nebegalėjo pakelti galvos. O šitie atėjo numušti ragus toms tautoms, kurios pakėlė ragus prieš Judo žemę, kad ją išsklaidytų”.

²¹Huchiin ken, Bang hih dia hiaite hong uh ahi ua? ka chi a. Huan aman thu a gen a, Kuamahin a lu a dak sak louh dia, Juda dalhjaksak hiai kite ahi uh: himahleh hiaite, dalhjaksak dinga Juda gam tunga a ki uh sangsak namte dou dinga hong, ahi ua; a kite uh paikhe dingin, a chi a.