¹Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.

¹Zvino Mwari wakarangarira Nowa nechose chinorarama, nechipfuwo chose chaiva naye muareka. Mwari akafambisa mhepo panyika, mvura ndokuserera.

²Užsidarė gelmės šaltiniai bei dangaus langai, ir lietus liovėsi.

²Zvini kwakadzivirwa zvitubu zvepakadzika nemahwindo ematenga akadzivirwa, nemvura yakabva kudenga ikadziviswa.

³Tada vandenys pamažu seko žemėje. Šimtui penkiasdešimčiai dienų praėjus, vandens ėmė mažėti.

³Mvura ndokuramba ichidzoka achibva panyika, mvura ndokuderera shure kwemazuva zana nemakumi mashanu.

⁴Septinto mėnesio septynioliktą dieną arka sustojo Ararato kalnuose.

⁴Zvino areka yakagara mumwedzi wechino­mwe, nezuva regumi nemanomwe re­mwedzi pamusoro pama­komo eArarati.

⁵O vandenys nuolat seko iki dešimtojo mėnesio. Dešimtojo mėnesio pirmąją dieną pasirodė kalnų viršūnės.

⁵Mvura ndokuramba ichiderera kusvikira pamwedzi wegumi; nemwedzi wegumi, nezuva rekutanga remwedzi kwakaonekwa misoro yemakomo.

⁶Praėjus keturiasdešimčiai dienų, Nojus atidarė arkos langą, kurį buvo įstatęs,

⁶Zvino zvikaitika pakupera kwemazuva makumi mana, kuti Nowa akazarura hwindo reareka raakanga aita,

⁷ir išleido varną. Tas skraidė šen ir ten, kol vandenys nuseko ant žemės.

⁷akabudisa gunguvo, iro rikaramba richiyengerera ku­svikira mvura yapwa panyika.

⁸Po to jis išleido balandį, norėdamas sužinoti, ar vandenys jau nusekę žemės paviršiuje.

⁸Akatumawo njiva kubva paaiva, kuti aone kana mvura yaserera pachiso chenyika;

⁹Balandis nerado vietos, kur nutūpęs galėtų pailsėti, ir sugrįžo, nes vanduo tebebuvo apsėmęs visą žemės paviršių. Nojus ištiesė ranką ir paėmė jį į arką.

⁹asi njiva haina kuwana zororo rerutsoka rwayo, ikadzokera kwaari kuareka, ne­kuti mvura yaiva pamusoro pechiso chenyika yose; akatambanudza ruoko rwake, akai­tora, akaipinza kwaari muareka.

¹⁰Palaukęs dar septynias dienas, jis vėl išleido iš arkos balandį.

¹⁰Zvino wakagara amwe mazuva manomwezve; akatuma njiva muareka.

¹¹Vakare balandis sugrįžo, laikydamas snape šviežiai nuskintą alyvmedžio lapą. Taip Nojus sužinojo, kad vandenys nusekę ant žemės.

¹¹Njiva ikapinda kwaari madekwani, zvino tarira, mumuromo mayo maiva neshizha remuorivhi rakatanhwa; naizvozvo Nowa wakaziva kuti mvura yaiva yaserera kubva panyika.

¹²Palaukęs dar kitas septynias dienas, jis vėl išleido balandį, kuris daugiau nebesugrįžo.

¹²Zvino wakagara amwe mazuva manomwe, akatuma njiva; iyo haina kudzokerazve kwaari zvekare.

¹³Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmojo mėnesio pirmąją dieną vanduo visai nuseko ant žemės. Tada Nojus nuėmė arkos dangtį ir pasižiūrėjo; ir štai žemės paviršius buvo nudžiūvęs.

¹³Zvino zvakaitika mgore remazana matanhatu nerimwe, pamwedzi wekutanga, nemusi wekutanga wemwedzi, mvura yaiva ya­pwa kubva panyika; zvino Nowa wakabvisa denga reareka, akaona, zvino tarira, pasi pose paoma.

¹⁴Antrojo mėnesio dvidešimt septintąją dieną žemė buvo sausa.

¹⁴Zvino nemwedzi wechipiri, nezuva rema­kumi maviri nemanomwe remwedzi, nyika yaiva yaoma.

¹⁵Tada Dievas tarė Nojui:

¹⁵Zvino Mwari wakataura naNowa achiti:

¹⁶“Išeik iš arkos tu, tavo žmona, sūnūs ir sūnų žmonos.

¹⁶Buda muareka, iwe, nemukadzi wako, nevanakomana vako, nevakadzi vevanakomana vako pamwe newe.

¹⁷Visus gyvūnus, kurie su tavimi: paukščius, gyvulius ir roplius, išsivesk, kad jie paplistų žemėje, veistųsi ir daugėtų”.

¹⁷Chose chinorarama chinewe, panyama yose, yeshiri neyechipfuwo neyechose chinokambaira, chinokambaira panyika, buda nacho; kuti chibereke chiwande panyika chibereke chiwande pamusoro penyika.

¹⁸Ir išėjo Nojus, su juo jo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos.

¹⁸Zvino Nowa wakabuda, iye nevanakomana vake, nemukadzi wake, neva­kadzi vevanakomana vake pamwe naye.

¹⁹Visi žvėrys, ropliai ir paukščiai, visa, kas kruta žemėje, kiekvienas pagal savo rūšį, išėjo iš arkos.

¹⁹mhuka yose, nechinokambaira chose, neshiri yose, nechipi nechipi chinokambaira panyika, nemarudzi azvo, zvakabuda paareka.

²⁰Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, paėmęs iš visų švarių gyvulių ir paukščių, aukojo deginamąsias aukas.

²⁰Zvino Nowa wakavakira Je­hovha aritari, akatora pamhuka dzose dzakanaka neshiri dzose dzaka­naka, akapisira zvipiriso zvinopiswa paa­tari.

²¹Viešpats, užuodęs malonų kvapą, tarė savo širdyje: “Aš daugiau nebeprakeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės, ir daugiau nebeišnaikinsiu viso to, kas gyva, kaip esu padaręs.

²¹Jehovha akanzwa kunhuhwira kwa­kanaka, Jehovha akati mumoyo make: Handichapi nyika rushambwazve nekuda kwemunhu; nekuti kufunga kwemoyo we­munhu kwakaipa kubva pauduku hwake; uye handichazorovizve chipenyu chose.

²²Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!”

²²Nguva yose yenyika, ku­dzvara nekukohwa, kutonhora nekudziya, zhizha nechando, masikati neusiku hazvi­ngagumi.