¹Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie pagonių tautas.

¹Shoko raJehovha, rakasvika kumuporofita Jeremiya pamusoro pamarudzi.

²Apie Egiptą, apie faraono Nekojo, Egipto karaliaus, kariuomenę, buvusią prie Eufrato upės Karkemiše, kurią Nebukadnecaras, Babilono karalius, nugalėjo kervirtaisiais Johakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, metais.

²Pamusoro peEgipita; pamusoro pehondo yaFaraoneko mambo weEgipita, yakanga iri parwizi Yufuratesi paKarikemishi, yakakundwa naNebhukadhirezari mambo weBhabhironi negore rechina raJehoiakimu mwanakomana waJosiya, mambo waJudha.

³“Paruoškite mažąjį ir didįjį skydą ir traukite į kovą.

³Gadzirai nhovo duku nenhovo huru, muswedere kunorwiwa.

⁴Balnokite žirgus ir sėskite ant jų. Rikiuokitės užsidėję šalmus, galąskite ietis, apsivilkite šarvais.

⁴Sungai mabhiza, kwirai imwi vatasvi mumire makadzika ngowani dzenyu; rodzai mapfumo, pfekai nguvo dzamatare.

⁵Kodėl Aš mačiau juos išsigandusius ir besitraukiančius atgal? Jų karžygiai išblaškyti bėga be atodairos, visur išgąstis,­sako Viešpats.­

⁵Ndakazviwonereiko? Vakanganiswa, vadzokera shure; mhare dzavo dzakundwa, dzatiza, hadzicheukiri shure, kutya kuri pamativi ose, ndizvo zvinotaura Jehovha.

⁶Eiklieji nepabėgs ir stiprieji neišsigelbės. Šiaurėje, prie Eufrato, jie susvyruos ir parkris.

⁶Vanomhanyisa ngavarege kutiza, mhare ngadzirege kupukunyuka; kurutivi rwokumusoro, parwizi rwaYufuratesi, vakagumburwa vakawira pasi.

⁷Kas kyla lyg potvynis, lyg upės vanduo nerimsta?

⁷Ndianiko uyo unokwira sorwizi rwaNairi, mvura yarwo inotamba senzizi?

⁸Egiptas kyla kaip potvynis, kaip upės vanduo nerimsta. Jis sako: ‘Aš pakilsiu, apdengsiu žemę, sunaikinsiu miestus ir jų gyventojus!’

⁸Egipita rinokwira saNairi, mvura yarwo inotamba senzizi; rinoti, Ndichakwira, ndichafukidza nyika, ndichaparadza maguta navageremo.

⁹Pirmyn, žirgai, skubėkite, kovos vežimai! Karžygiai pirmyn! Etiopai ir libiai su skydais, Lidijos gyventojai su įtemptais lankais!

⁹Kwirai, imwi mabhiza, fambisai imwi ngoro, mhare ngadzibude, vanoti, Kushi naPuti vanoshonga nhovo, navaRudhi vanobata nokuwembura huta.

¹⁰Tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, keršto diena. Jis atkeršys savo priešams. Kardas ris ir bus sotus bei pasigers krauju. Tai bus auka Viešpačiui, kareivijų Dievui, šiaurės krašte, prie Eufrato.

¹⁰nekuti zuva iro izuva raShe, Jehovha wehondo, zuva rokutsiva kuti azvitsivire vadzivisi vake; munondo uchadya nokuguta, uchamwa ropa ravo ukaguta, nekuti Ishe, Jehovha wehondo, unechibayiro chake kunyika yokumusoro parwizi rwaYufuratesi.

¹¹Eik į Gileadą, atsinešk balzamo, mergele, Egipto dukra! Veltui vartoji vaistų daugybę, tu nepagysi!

¹¹Kwira uende Giriyadhi, undotorako muti webharisami, iwe mhandara, mukunda weEgipita; wawanza mishonga mizhinji isina maturo, hauporeswi.

¹²Tautos išgirdo apie tavo gėdą, pilna žemė tavo šauksmo. Galiūnas susidūrė su galiūnu, ir abu kartu krito!”

¹²Marudzi akanzwa zvokunyadziswa kwako, nyika izere nokuchema kwako; nekuti mhare dzakabonderana nemhare, vose vaviri vakawira pasi.

¹³Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui, kad Nebukadnecaras, Babilono karalius, ateis ir užpuls Egipto žemę.

¹³Shoko, rakaudzwa muporofita Jeremiya naJehovha, richireva muuyire waNebhukadhirezari mambo weBhabhironi nomukundire wake nyika yeEgipita.

¹⁴“Praneškite Migdole, paskelbkite Tachpanhese ir Nofe! Sakykite: ‘Atsistokite ir pasiruoškite, nes kardas jau ryja aplinkui!’

¹⁴Paridzirai paEgipita, zivisai paMigidhori, zivisai paNofi napaTapanesi, muti, Simukai muzvigadzire, nekuti munondo wakadya zviri kumativi ako ose.

¹⁵Kodėl tavo karžygiai išvaikyti? Jie neatsilaikė, nes Viešpats juos parklupdė.

¹⁵Mhare dzako dzakabviswa neiko? Havana kumira, nekuti Jehovha wakavadzinga.

¹⁶Tavo daugybė susvyravo ir krito vienas po kito. Jie sakė: ‘Grįžkime pas savo tautą, į savo gimtinę, bėkime nuo žudančio kardo!’

¹⁶Wakagumbusa vazhinji, zvirokwazvo mumwe wakawira pamusoro pomumwe; vakati, Simukai, tiendezve kuvanhu vedu, nokunyika kwatakaberekerwa, titize munondo unomanikidza.

¹⁷Jie šaukė apie faraoną, Egipto karalių: ‘Jis yra triukšmas po laiko’.

¹⁷Vakadanidzirako, vachiti, Farao mambo weEgipita iguhu zvaro, wakarega nguva yakatarwa ichipfuura.

¹⁸Kaip Aš gyvas,­sako Karalius, kurio vardas­kareivijų Viešpats,­kaip Taboras yra tarp kalnų ir Karmelis prie jūros, taip tikrai jis ateis.

¹⁸Nohupenyu hwangu, ndizvo zvinotaura mambo une zita rinonzi Jehovha wehondo, Zvirokwazvo uchauya akaita seTabhori pakati pamakomo, uye seKarimeri pagungwa.

¹⁹Pasiruoškite tremčiai, Egipto gyventojai! Nofas pavirs dykyne be gyventojų.

¹⁹Iwe mukunda unogara Egipita, zvigadzirire kutapwa, nekuti Nofi richaitwa dongo, richapiswa, risina unogaramo.

²⁰Egiptas yra puiki telyčia, bet iš šiaurės ateina sunaikinimas.

²⁰Egipita imhorombe yakaisvonaka, asi vuvu rinobva kurutivi rwokumusoro rasvika, rasvika.

²¹Jo samdyti kariai yra kaip nupenėti veršiai. Jie visi apsigręžė ir pabėgo. Jie neatsilaikė, nes atėjo pražūties diena, priartėjo aplankymo metas.

²¹Navanhu varo vanoripirwa, vari mukati maro, vakafanana nemhuru dzomudanga, nekuti naivo vakadzoka, vakatiza pamwechete, havana kumira; nekuti zuva renjodzi yavo rakauya pamusoro pavo, iyo nguva yokurohwa kwavo.

²²Jų balsas yra kaip gyvatės šnypštimas. Jie ateina su kirviais tarytum miško kirtėjai.

²²Mubvumo waro uchava sowenyoka, nekuti vachafamba nehondo, vachandorwa navo namatemo, savatemi vemiti.

²³Jie iškirs mišką, kuris buvo nepereinamas. Jų yra nesuskaitoma daugybė kaip skėrių.

²³Vachatema dondo raro, ndizvo zvinotaura Jehovha, nekuti havanganzverwi, nekuti vakawanda kupfuura mhashu, havangaverengwi.

²⁴Egipto duktė bus sugėdinta, ji bus atiduota į šiaurės tautos rankas”.

²⁴Mukunda weEgipita uchanyadziswa, uchaiswa mumaoko avanhu vanobva kurutivi rwokumusoro.

²⁵Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: “Aš nubausiu Noją, faraoną, Egiptą su jų dievais ir karaliais; faraoną ir visus, kurie juo pasitiki.

²⁵Jehovha wehondo, Mwari waIsiraeri, unoti, Tarirai, ndicharova Amoni weNo, naFarao, neEgipita navamwari varo, namadzimambo aro, iye Farao navose vanovimba naye.

²⁶Aš atiduosiu juos į rankas tų, kurie siekia jų gyvybės, į Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, ir jo tarnų rankas. Po daug metų kraštas vėl bus apgyvendintas kaip senais laikais,­sako Viešpats.­

²⁶Ndichavaisa mumaoko avanotsvaka kuvauraya, nomumaoko aNebhukadhirezari mambo weBhabhironi, nomumaoko avaranda vake; zvino pashure richagarwa, sapamazuva akare ndizvo zvinotaura Jehovha.

²⁷Tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, Izraeli, neišsigąsk! Aš tave išgelbėsiu ir tavo palikuonis parvesiu iš nelaisvės, iš tolimo krašto. Jokūbas sugrįš, turės ramybę, gyvens saugiai, ir niekas jo negąsdins.

²⁷Asi usatya hako, iwe Jakove, muranda wangu, usavhunduswa, iwe Isiraeri; nekuti tarira, ndichakuponesa uri kure, navana vako vari panyika kwavakatapirwa; Jakove uchadzoka, uchanyarara nokuzorora, hakuna ungamutyisa.

²⁸Tu, mano tarne Jokūbai, nebijok,­sako Viešpats.­Aš esu su tavimi. Aš visiškai sunaikinsiu tautas, į kurias tave ištrėmiau, bet tavęs iki galo nesunaikinsiu. Aš bausiu tave saikingai, bet be bausmės nepaleisiu”.

²⁸Usatya hako, iwe Jakove, muranda wangu, ndizvo zvinotaura Jehovha, nekuti ndinewe; nekuti ndichapedza kwazvo marudzi ose kwandakakudzingira; asi iwe handingakupedzi, asi ndichakuranga ndichiita nokururama, handingakuregi usina kurohwa.