¹Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: “Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave;

¹Jesu wakataura zvinhu izvi, ndokusimudzira meso ake kudenga, akati: Baba, awa rasvika; kudzai Mwanakomana wenyu, kuti Mwanakomana wenyuwo akukudzei;

²nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą.

²sezvo makamupa simba pamusoro penyama yose, kuti vose vamakamupa, avape upenyu hwusingaperi.

³Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.

³Uye uhwu upenyu hwusingaperi, kuti vakuzivei imwi Mwari woga wechokwadi, naJesu Kristu wamakatuma.

⁴Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti.

⁴Ini ndakakukudzai panyika; ndapedza basa ramakandipa kuti ndiite;

⁵Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą.

⁵uye ikozvino ndikudzei imwi, Baba, kwamuri pachenyu nerukudzo rwandaiva narwo ndinemwi nyika isati yavapo.

⁶Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio.

⁶Ndaratidza zita renyu kuvanhu vamakandipa kubva munyika; vakange vari venyu, uye makavapa ini; uye vakachengeta shoko renyu.

⁷Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs.

⁷Ikozvino voziva kuti zvose-zvose zvamakandipa, zvinobva kwamuri;

⁸Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei.

⁸nekuti ndakapa kwavari mashoko amakandipa; uye ivo vakagamuchira, vakaziva zvirokwazvo kuti ndakabuda kwamuri, uye vakatenda kuti imwi makandituma.

⁹Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!

⁹Ini ndinokumbirira ivo; handikumbiriri nyika, asi avo vamakandipa, nekuti ndevenyu;

¹⁰Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose.

¹⁰uye zvose zvangu ndezvenyu, nezvenyu ndezvangu; uye ndakakudzwa mavari.

¹¹Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu­tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes.

¹¹Uye handichisiri munyika, asi ava vari munyika; uye ini ndinouya kwamuri. Baba vatsvene, vachengetei muzita renyu vamakandipa, kuti vave vamwe, sesu.

¹²Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas.

¹²Pandaiva navo munyika, ini ndaivachengeta muzita renyu; avo vamakandipa, ndikachengetedza, uye hapana umwe wavo wakarasika, kunze kwemwanakomana wekurashwa, kuti rugwaro rwuzadziswe.

¹³Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.

¹³Asi ikozvino ndinouya kwamuri, uye zvinhu izvi ndinotaura munyika, kuti vave nemufaro wangu wakazadziswa mavari.

¹⁴Aš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

¹⁴Ini ndakavapa shoko renyu, uye nyika yakavavenga, nekuti havasi venyika, seni ndisiri wenyika.

¹⁵Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto.

¹⁵Handikumbiri kuti muvabvise panyika, asi kuti muvachengete pane wakaipa.

¹⁶Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

¹⁶Havasi venyika, seni ndisiri wenyika.

¹⁷Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa.

¹⁷Vaitei vatsvene muchokwadi chenyu; shoko renyu ichokwadi.

¹⁸Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį.

¹⁸Sezvamakandituma panyika, neniwo ndavatuma panyika.

¹⁹Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa.

¹⁹Uye ini ndinozviita mutsvene nekuda kwavo, kuti ivowo vaitwe vatsvene muchokwadi.

²⁰Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,­

²⁰Uye handikumbiriri ava chete, asi naivo vachatenda kwandiri neshoko ravo;

²¹kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.

²¹kuti vose vave vamwe; semwi, Baba, mandiri, neni mamuri; kuti ivowo vave umwe matiri; kuti nyika itende kuti imwi makandituma.

²²Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:

²²Nekubwinya kwamakandipa, ini ndakavapa, kuti vave umwe, sesu tiri umwe.

²³Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.

²³Ini mavari, nemwi mandiri, kuti vapedzeredzwe vave umwe; uye kuti nyika izive kuti imwi makandituma, uye makavada, sezvamakandida.

²⁴Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą.

²⁴Baba, ndinoda kuti ivowo vamakandipa, vave neni apo pandiri ini, kuti vaone kubwinya kwangu, kwamakandipa, nekuti makandida mavambo enyika asati avapo.

²⁵Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei.

²⁵Baba vakarurama, nenyika haina kukuzivai, asi ini ndakakuzivai, neava vakaziva kuti imwi makandituma;

²⁶Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose”.

²⁶uye ndakazivisa kwavari zita renyu, uye ndicharizivisa, kuti rudo rwamakandida narwo ruve mavari, neni mavari.