¹Anomis dienomis, susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė:

¹Nemazuva iwayo zvakwakange kune chaunga chikuru kwazvo, vasina chavangadya, Jesu akadanira vadzidzi vake kwaari, akati kwavari:

²“Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės yra su manimi ir neturi ko valgyti.

²Ndine tsitsi nechaunga; nekuti chadogara neni mazuva matatu vasina zvavangadya.

³Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli”.

³Kana ndikavarega vaende kumba kwavo nenzara, vachaziya panzira; nekuti vamwe vavo vanobva kure.

⁴Mokiniai Jam atsakė: “Iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?”

⁴Vadzidzi vake vakamupindura, vakati: Zvingabvepi zvingwa munhu zvaangagutsa nazvo ava murenje muno?

⁵Jėzus paklausė: “Kiek kepalų turite?” Jie atsakė: “Septynis”.

⁵Akavabvunza, akati: Mune zvingwa zvingani? Vakati: Zvinomwe.

⁶Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.

⁶Zvino akaraira chaunga kuti chigare pasi pavhu; akatora zvingwa zvinomwe, akavonga, akazvimedura, ndokupa vadzidzi vake, kuti vaise pamberi pavo; vakazviisa pamberi pechaunga.

⁷Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.

⁷Uye vakange vane hove duku shoma; zvino akadziropafadza, akati vadziise pamberi pavo.

⁸Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių.

⁸Vakadya, vakaguta; ndokununga zvimedu zvakasara, matengu manomwe.

⁹O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juos

⁹Avo vakange vadya vainge vaiva zvuru zvina; akavarega vachienda.

¹⁰ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

¹⁰Pakarepo akapinda muchikepe nevadzidzi vake, akauya kumativi eDharimanuta.

¹¹Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus.

¹¹Zvino vaFarisi vakabuda, vakatanga kupikisana naye, vachitsvaka kwaari chiratidzo chinobva kudenga, vachimuidza.

¹²Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: “Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!”

¹²Akagomera zvikuru pamweya wake akati: Zera iri rinotsvakirei chiratidzo? Zvirokwazvo ndinoti kwamuri: Hakuna chiratidzo chichapiwa kuzera iri.

¹³Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.

¹³Ndokubva avasiya, akapindazve muchikepe, akabva akayambukira kumhiri.

¹⁴Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą.

¹⁴Zvino vadzidzi vakange vakangamwa kutora zvingwa; uye vakange vasina navo chinhu muchikepe kunze kwechingwa chimwe chete.

¹⁵Jėzus juos įspėjo: “Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo”.

¹⁵Zvino akavaraira, achiti: Ngwarirai, muchenjere mbiriso yevaFarisi nembiriso yaHerodhe.

¹⁶Jie svarstė tarpusavy, sakydami: “Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos”.

¹⁶Vakarangana pakati pavo vachiti: Nekuti hatina zvingwa.

¹⁷Tai supratęs, Jėzus tarė: “Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios?

¹⁷Zvino Jesu wakati achizviziva akati kwavari: Munorangana sei kuti hamuna zvingwa? Hamusati maziva, kana kunzwisisa here? Muchine moyo mikukutu here?

¹⁸Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate,

¹⁸Mune meso hamuoni here? Uye mune nzeve, hamunzwi here? Uye hamurangariri here?

¹⁹jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?” Jie atsakė: “Dvylika”.

¹⁹Pandakamedurira vanezvuru zvishanu zvingwa zvishanu, matengu mangani azere nezvimedu amakanonga? Vakati kwaari: Gumi nemaviri.

²⁰“O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?” Jie atsakė: “Septynias”.

²⁰Uye pazvinomwe pavanezvuru zvina, matengu mangani azere nezvimedu amakanonga? Ndokuti: Manomwe.

²¹Tada Jis tarė: “Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!”

²¹Ndokubva ati kwavari: Sei musinganzwisisi?

²²Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.

²²Zvino wakasvika kuBhetisaidha; vakauyisa bofu kwaari, vakamukumbirisa kuti aribate.

²³Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: “Ar ką nors matai?”

²³Akabata ruoko rwebofu, akaribudisira kunze kwemusha; akati apfira meso aro, akaisa maoko pamusoro paro, akaribvunza kana richiona chinhu.

²⁴Šis apsižvalgęs tarė: “Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius”.

²⁴Ndokutarira kumusoro rikati: Ndinoona vanhu vakaita semiti, vachifamba.

²⁵Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.

²⁵Mushure maizvozvo akaisazve maoko pamusoro pameso aro akaritaridza kumusoro, rikaporeswa, rikaona vose zvakajeka.

²⁶Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: “Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!”

²⁶Akarirega richienda kumba kwaro, achiti: Usapinda mumusha uye usaudza ani nani mumusha.

²⁷Jėzus su savo mokiniais išėjo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: “Kuo mane žmonės laiko?”

²⁷Zvino Jesu akabuda nevadzidzi vake vakaenda kumisha yeKesariya yeFiripi; vari munzira akabvunza vadzidzi vake achiti kwavari: Vanhu vanoti ndini ani?

²⁸Jie atsakė: “Vieni­Jonu Krikštytoju, kiti­Eliju, treti­vienu iš pranašų”.

²⁸Vakapindura vachiti: Johwani Mubhabhatidzi; asi vamwe: Eria; vamwezve: Umwe wevaporofita.

²⁹Tada Jis paklausė: “O jūs kuo mane laikote?” Petras Jam atsakė: “Tu esi Kristus”.

²⁹Iye akati kwavari: Ko imwi munoti ndini ani? Petro akapindura akati kwaari: Imwi muri Kristu.

³⁰Tada Jėzus griežtai įsakė niekam apie Jį nekalbėti.

³⁰Akavaraira zvikuru kuti varege kuudza munhu pamusoro pake.

³¹Jis pradėjo juos mokyti, jog Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti.

³¹Zvino akatanga kuvadzidzisa kuti Mwanakomana wemunhu unofanira kutambudzika zvinhu zvizhinji nekurambwa nevakuru, nevapristi vakuru, nevanyori, agourawa, uye mushure mamazuva matatu amukezve.

³²Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti.

³²Akataura shoko iro pachena. Zvino Petro akamutorera parutivi, akatanga kumutsiura.

³³Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir sudraudė Petrą: “Eik šalin, šėtone, nes tu mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių!”

³³Asi iye atendeuka, ndokutarira vadzidzi vake, akatsiura Petro achiti: Ibva shure kwangu, Satani; nekuti haurangariri zvinhu zvaMwari, asi zvinhu zvevanhu.

³⁴Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: “Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.

³⁴Zvino wakati adanira kwaari chaunga pamwe nevadzidzi vake, akati kwavari: Ani nani unoda kuuya shure kwangu, ngaazvirambe, atakure muchinjikwa wake, anditevere.

³⁵Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.

³⁵Nekuti ani nani unoda kuponesa upenyu hwake, ucharashikirwa nahwo, asi ani nani ucharashikirwa neupenyu hwake nekuda kwangu nekweevhangeri, ndiye uchahuponesa.

³⁶Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?

³⁶Nekuti zvinobatsirei munhu, kana akawana nyika yose akarashikirwa nemweya wake?

³⁷Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?!

³⁷Kana kuti munhu uchapei kuti chive muripo wemweya wake?

³⁸Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais”.

³⁸Nekuti ani nani unonyara pamusoro pangu nepamashoko angu pazera iri reupombwe nekutadza, Mwanakomana wemhunhu uchanyarawo pamusoro pake, paanouya mukubwinya kwaBaba vake ane vatumwa vatsvene.