¹Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno.

¹Zvino shure kwemazuva matanhatu Jesu akatora Petro naJakobho naJohwani munin'ina wake, akavakwidza mugomo refu vari vega.

²Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas švietė kaip saulė, o Jo drabužiai tapo balti kaip šviesa.

²Akashandurwa chimiro pamberi pavo, chiso chake chikapenya sezuva, nguvo dzake dzikachena sechiedza.

³Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.

³Zvino tarira, kwakaonekwa kwaari Mozisi naEria vachitaura naye.

⁴Tada Petras kreipėsi į Jėzų: “Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, mes pastatysime čia tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui”.

⁴Zvino Petro akapindura akati kuna Jesu: Ishe, zvakatinakira kuva pano; kana muchida, ngatiite pano matende matatu, rimwe renyu, nerimwe raMozisi, nerimwe raEria.

⁵Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: “Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Jo klausykite!”

⁵Wakati achataura, tarira, gore rinopenya rakavadzikatira; uye tarira, inzwi rikabva mugore, richiti: Uyu Mwanakomana wangu unodika, wandinofadzwa maari kwazvo, inzwai iye.

⁶Tai išgirdę, mokiniai puolė veidais į žemę ir labai išsigando.

⁶Vadzidzi vakati vachizvinzwa, vakawa nechiso chavo, vakatya zvikuru.

⁷Tuomet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: “Kelkitės, nebijokite!”

⁷Asi Jesu akaswedera akavabata, akati: Simukai, musatya.

⁸Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.

⁸Vakati vachisimudza meso avo, havana kuona munhu, kunze kwaJesu chete.

⁹Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: “Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių”.

⁹Zvino vakati vachiburuka mugomo, Jesu akavaraira, achiti: Musaudza munhu chiratidzo ichi, kusvikira Mwanakomana wemunhu amuka kuvakafa.

¹⁰Tada Jo mokiniai Jį paklausė: “Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?”

¹⁰Vadzidzi vake vakamubvunza vachiti: Vanyori vanogotaurirei vachiti Eria unofanira kutanga kuuya?

¹¹Jėzus atsakė: “Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir viską atstatyti.

¹¹Jesu akapindura akati kwavari: Eria uchatanga kusvika zvirokwazvo, uchavandudza zvinhu zvose.

¹²Bet Aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus”.

¹²Asi ndinotaura kwamuri kuti Eria wakatosvika, asi havana kumuziva, asi vakamuitira zvose zvavakada; saizvozvowo Mwanakomana wemunhu uchatambura navo.

¹³Tuomet mokiniai suprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją.

¹³Zvino vadzidzi vakanzwisisa kuti wakataura kwavari zvaJohwani Mubhabhatidzi.

¹⁴Jiems atėjus prie minios, priėjo vienas vyras ir puolė prieš Jį ant kelių, sakydamas:

¹⁴Vakati vasvika kuchaunga, kwakauya kwaari munhu, akamufugamira, achiti:

¹⁵“Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi: dažnai įpuola į ugnį ir į vandenį.

¹⁵Ishe, donzwirai mwanakomana wangu tsitsi, nekuti une zvipusha, unotambudzika kwazvo; nekuti kazhinji unowira mumoto, kazhinji mumvura.

¹⁶Aš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie nepajėgė išgydyti”.

¹⁶Uye ndakamuuyisa kuvadzidzi venyu, asi havana kugona kumuporesa.

¹⁷Tada Jėzus atsakė: “O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane”.

¹⁷Jesu akapindura akati: Zera risina rutendo nerakakombama, ndichava nemwi kusvikira rinhi? Ndichakuitirai moyo murefu kusvikira rinhi? Muuisei pano pandiri.

¹⁸Jėzus sudraudė demoną, šis išėjo iš berniuko, ir tą pačią akimirką jis pasveiko.

¹⁸Zvino Jesu akaritsiura, dhimoni rikabuda kwaari, mwana akaporeswa kubva panguva iyoyo.

¹⁹Tuomet mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir klausė: “Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?”

¹⁹Zvino vadzidzi vakauya kuna Jesu vari voga, vakati: Isu takange tisingagoni nei kuribudisa?

²⁰Jėzus jiems atsakė: “Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo.

²⁰Jesu akati kwavari: Nemhaka yekusatenda kwenyu. Nekuti zvirokwazvo ndinoti kwamuri: Kana mune rutendo rwakaita setsanga yemasitadha, mungati kugomo iri: Ibva pano, enda koko; uye richabva; hakuna chinhu chingakukonai.

²¹O šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku”.

²¹Asi zera iri haribudi kunze chete nekunyengetera nekutsanya.

²²Būdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: “Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas,

²²Zvino vachakagara muGarirea, Jesu wakati kwavari: Mwanakomana wemunhu wobva wokumikidzwa mumaoko evanhu,

²³ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels”. Tada jie labai nuliūdo.

²³uye vachamuuraya, asi nezuva retatu uchamutswa. Vakashurukirwa zvikuru.

²⁴Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: “Ar jūsų Mokytojas nemoka didrachmos?”

²⁴Zvino vakati vachisvika Kapenaume, vanhu vaigamuchira mutero vakauya kuna Petro, vakati: Mudzidzisi wenyu haateri here?

²⁵Jis atsakė: “Taip!” Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: “Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?”

²⁵Akati: Hongu. Zvino wakati achipinda mumba, Jesu akamutangira achiti: Unofungei Simoni? Madzimambo enyika anotora muripo kana mutero kuna vana ani? Kuvanakomana vavo kana kuvatorwa?

²⁶Petras Jam atsakė: “Iš svetimųjų”. Jėzus jam tarė: “Taigi vaikai laisvi.

²⁶Petro akati kwaari: Kuvatorwa. Jesu akati kwaari: Saka vanakomana vakasununguka.

²⁷Tačiau, kad jų nepapiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk ją ir atiduok jiems už mane ir už save”.

²⁷Asi kuti tirege kuvagumbusa, enda kugungwa ukande chiredzo; ubate hove inotanga kubuda; kana washamisa muromo wayo, uchawana mari; uitore uvape, ive yangu neyako.