¹Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: “Skrisk kaip paukštis į kalnus”?

¹Ndinovimba naJehovha; Munoreva seiko kumweya wangu, muchiti, Tizira kugomo rako seshiri?

²Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.

²Nokuti, tarira, vakaipa vanobwembura uta, Vanogadzira museve wavo parukungiso, Kuti vafure anomoyo wakarurama parima.

³Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?

³Kana nheyo dzakaparadzwa, Akarurama angaiteiko?

⁴Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.

⁴Jehovha uri mutemberi yake tsvene, Iye Jehovha, chigaro chake choushe chiri kudenga; Meso ake anotarira, mafungiro ameso ake anoidza vana vavanhu.

⁵Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.

⁵Jehovha anoidza vakarurama; Asi mweya wake unovenga wakaipa neanomanikidza.

⁶Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.

⁶Achanisira misungo pamusoro pavakaipa; Moto nesuriferi nemhepo inopisa, ndiwo uchava mukombe wavo wavakagoverwa.

⁷Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.

⁷Nekuti Jehovha akarurama; anoda zvakarurama; Vakarurama vachaona chiso chake.