¹Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?

¹Zvino tichatiyi? Ticharambira muchivi kuti nyasha dziwande here?

²Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?

²Ngazvisadaro! Isu takafa kuchivi, ticharamba tichirarama sei machiri?

³Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje?

³Ko hamuzivi here kuti isu tose takabhabhatidzwa muna Kristu Jesu, takabhabhatidzwa murufu rwake?

⁴Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą.

⁴Naizvozvo takavigwa pamwe naye murufu pakubhabhatidzwa; kuti saiye Kristu akamutswa kuvakafa nokubwinya kwaBaba, saizvozvo nesuwo tifambe pautsva hweupenyu.

⁵Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo,

⁵Nekuti kana takasimwa pamwe pakufanana korufu rwake, tichadarowo pakumuka;

⁶žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei.

⁶tichiziva izvi, kuti munhu wedu wekare wakarovererwa pamuchinjikwa pamwe naye, kuti muviri wechivi uparadzwe kuti tisachiva tinoshumira chivi;

⁷Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.

⁷nekuti uyo wakafa wasunungurwa pachivi.

⁸Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su Juo.

⁸Zvino kana takafa pamwe naKristu, tinotenda kuti tichararamawo pamwe naye;

⁹Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios.

⁹tichiziva kuti Kristu amutswa kuvakafa haachazofizve; rufu haruchazovi nesimba pamusoro pake.

¹⁰Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena­gyvena Dievui.

¹⁰Nekuti pane izvi wakafa, wakafa kamwe kuchivi; zvino pakuti mupenyu, mupenyu kuna Mwari.

¹¹Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

¹¹Saizvozvo nemwiwo muzviverenge semakafa zvirokwazvo kuchivi, asi vapenyu kuna Mwari kubudikidza naKristu Jesu Ishe wedu.

¹²Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams.

¹²Naizvozvo chivi ngachirege kutonga mumuviri wenyu unofa, kuti muteerere kuchiva kwawo;

¹³Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam­kaip teisumo ginklus.

¹³kana kupa mitezo yenyu ive midziyo yekusarurama kuchivi; asi muzvipe imwi kuna Mwari, sevapenyu kuvakafa, nemitezo yenyu ive midziyo yekururama kuna Mwari.

¹⁴Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje.

¹⁴Nekuti chivi hachitongi pamusoro penyu; nekuti hamusi pasi pemurairo, asi pasi penyasha.

¹⁵Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!

¹⁵Zvino tichatiyi? Tichatadza here, nekuti hatisi pasi pemurairo, asi pasi penyasha? Ngazvisadaro!

¹⁶Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą.

¹⁶Hamuzivi here kuti uyo wamunozvipa kwaari muve varanda vekumuteerera, muri varanda vaiye wamunoteerera; kana vechivi chinoisa kurufu, kana vekuteerera kunoisa kukururama?

¹⁷Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti;

¹⁷Asi Mwari ngaavongwe, kuti imwi maiva varanda vechivi, asi mava kuteerera kubva pamoyo rudzi urwu rwedzidziso yamakakumikidzwa kwairi,

¹⁸ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.

¹⁸uye masunungurwa kubva pachivi, makava varanda vekururama.

¹⁹Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi.

¹⁹Ndinotaura semutauriro wevanhu, nekuda kweutera hwenyama yenyu; nekuti sezvamakapa mitezo yenyu kuva varanda kutsvina, neuipi zvinoisa kune zvakaipa, saizvozvo zvino ipai mitezo yenyu ive varanda vekururama kunoisa kuutsvene.

²⁰Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.

²⁰Nekuti pamaiva varanda vechivi, makange makasununguka pakururama.

²¹Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas­mirtis.

²¹Zvino maiva nezvibereko zvei pazvinhu izvo zvamava kunyadziswa nazvo zvino? Nekuti kuguma kwezvinhu izvo rufu.

²²O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių­šventumą, ir kaip baigtį­amžinąjį gyvenimą.

²²Asi zvino zvamakasunungurwa pachivi, mukava varanda kuna Mwari, mune chibereko chenyu chinoisa kuutsvene, uye kuguma kwazvo upenyu hwusingaperi.

²³Atpildas už nuodėmę­mirtis, o Dievo dovana­amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

²³Nekuti mubairo wechivi rufu; asi chipo chenyasha chaMwari upenyu hwusingaperi kubudikidza naKristu Jesu Ishe wedu.