¹Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį.

¹ҲАВВОРИЁН ва бародароне ки дар Яҳудо буданд, шуниданд, ки гаӣрияҳудиён низ каломи Худоро қабул кардаанд.

²Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė ginčytis su juo, sakydami:

²Вақте ки Петрус ба Ерусалим омад, махтунон бар вай таъна зада,

³“Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!”

³Гуфтанд: «Назди мардуми номаҳтун рафта, бо онҳо хӯрок хӯрдаӣ».

⁴Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti:

⁴Вале Петрус ба хикояти муфассали ҳар он чи рӯй дода буд, шурӯъ намуда, гуфт:

⁵“Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir Dvasios pagavoje mačiau regėjimą. Kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs.

⁵«Ман дар шаҳри Ёфо дуо мегуфтам ва дар ҳолати беҳудй рӯъёе дидам: зарфе нозил мешуд, мисли суфраи калоне ки аз чор гӯшааш овезон аз осмон мефуромада бошад, ва инак он назди ман фуромад;

⁶Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių.

⁶«Чунбаоннигариста,дурустакак аз назар гузарондам, чорвои замин, ҳайвоноти ваҳшӣ, хазандагон ва мурғони ҳаворо Дидам,

⁷Ir išgirdau balsą, kuris man sakė: ‘Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!’

⁷«Ва овозе ба гӯшам расид, ки мегуфт: "Эй Петрус, бархоста, забҳ кун ва бихӯр".

⁸Aš atsakiau: ‘Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekada suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje’.

⁸«Гуфтам: "Ҳошо, Худовандо, зеро ки ҳаргиз чизе ҳаром ё палид ба даҳон набурдаам".

⁹Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: ‘Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!’

⁹«Бори дигар хитобе аз осмон ба ҷавобам даррасид, ки мегуфт: "Он чи Худо пок кардааст, ту ҳаром нахон".

¹⁰Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų.

¹⁰«Ин ҳодиса се бор такрор ёфт, ва ҳама чиз боз ба осмон баромад.

¹¹Ir štai prie namų, kuriuose aš buvau, tuojau atėjo trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos.

¹¹«Ва инак, дар ҳамон лаҳза се марде ки аз Қайсария назди ман фиристода шуда буданд, ба хонае ки икрмат доштам, расиданд,

¹²Dvasia man pasakė nė kiek nedvejojant keliauti su jais. Su manimi ėjo ir šitie šeši broliai, ir mes kartu atvykome į vieno vyro namus.

¹²«Ва Рӯҳ ба ман гуфт, ки ҳеҷ шубҳа накарда, бо онҳо биравам; ин шаш бародар ниэ ҳамроҳи ман рафтанд, ва мо ба хонаи он шахс даромадем.

¹³Jis mums papasakojo savo namuose regėjęs stovintį angelą, kuris jam liepė: ‘Nusiųsk į Jopę žmones ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru.

¹³«Вай ба мо нақл кард, ки чй гуна дар хонаи худ фариштаро дидааст, ки истола, ба вай гуфтааст: "Ба Ёфо фирнстода, Шимъӯнро, ки лақабаш Петрус аст, даъват намо,

¹⁴Jis pasakys tau žodžius, kuriais išsigelbėsi tu ir visi tavo namai’.

¹⁴"Ва ӯ ба ту суханоне бигӯяд, ки боиси наҷоти ту ва тамоми хонадони ту хоҳанд шуд".

¹⁵Kai pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip ir pradžioje ant mūsų.

¹⁵«Вакте ки ба сухан оғоз кардам, Рӯҳулқудс бар онҳо нозил шуд, мисли он ки дар ибтидо бар мо нозил шуда буд.

¹⁶Tada prisiminiau Viešpaties žodžius: ‘Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia’.

¹⁶«Он гоҳ ба ёд овардам, ки Худованд гуфта буд: "Яҳьё бо об таъмид медод, лекин шумо бо Рӯхулқудс таъмид хоҳед ёфт".

¹⁷Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad galėčiau trukdyti Dievui?!”

¹⁷«Пас, модоме ки Худо ба онҳо ҳамон бахшоишро ато кардааст, ки ба мо ато кард, вақте ки ба Исои Масеҳи Худованд имон овардем, ман кистам, ки тавонам ба Худо монеъ щавам?»

¹⁸Tai išgirdę, jie nusiramino ir šlovino Dievą, sakydami: “Vadinasi, Dievas ir pagonims suteikė atgailą, kad jie gyventų”.

¹⁸Вақте ки инро шуниданд, ором шуданд ва Худоро ҳамду сано хонда, гуфтанд: «Дар ҳақиқат Худо ба гайрияҳудиён низ тавбаи ҳаётбахшро ато кардааст».

¹⁹Išblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepono, nukeliavo į Finikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie pamokslavo žodį vien tik žydams.

¹⁹Дар ин мнён ба сабаби таъқиботе ки баъд аз Истефанус ба амап омад, бисьёр касон пароканда шуда, то Финиқия ва Қаприс ва Антиёхия расиданд, ва онҳо каломро ба ҳеҷ кас, ғайр аз яхудиён, мавъиза намекарданд.

²⁰Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami Viešpatį Jėzų.

²⁰Лекин баъзе аз онҳо, ки аз аҳли Қаприс ва Қурин буданд, ба Антиёхия расида, бо юнониёи гуфтугӯй карданд ва аз Исои Худованд башорат доданд,

²¹Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį.

²¹Ва дасти Худованд бар онҳо буд, ва шумораи бузурге имон оварда, ба Худованд руҷӯъ карданд.

²²Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją.

²²Вақте ки овозаи ин ба гӯши аҳли калисои Ерусалим расид, Барнабборо ба Антиёхия фиристоданд.

²³Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir visus ragino ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu.

²³Чун расид, файзи Худоро дида, шод шуд, ва ҳамаро насиҳат кард, ки аз самими қалб ба Худованд бичаспанд;

²⁴Mat jis buvo geras vyras, pilnas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Ir Viešpačiui prisidėjo didelis būrys.

²⁴Зеро ки ӯ марди некӯкор ва пур аз Рӯҳулқудс ва имон буд; ва мардуми бисьёре ба Худованд имон оварданд.

²⁵Tada Barnabas nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus

²⁵Сонӣ Барнаббо барои ҷустуҷӯи Шоул ба Тарсус рафт ва ӯро ёфта, ба Антиёхия овард.

²⁶ir, radęs jį, atsivedė į Antiochiją. Jiedu ištisus metus darbavosi bažnyčioje ir mokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius “krikščionimis”.

²⁶Тамоми сол онҳо дар калисо ҷамъ мешуданд ва мардуми бисьёрро таълим медоданд, ва шогирдон аввалин бор дар Антиёхия масеҳӣ номида шуданд.

²⁷Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų.

²⁷Ва воқеъ шуд дар он айем, ки якчанд анбиё аз Ерусалим ба Антиёхия омаданд.

²⁸Vienas iš jų, vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant.

²⁸Яке аз онҳо, ки Оғобус ном дошт, бархост ва аз Рӯҳ илҳом ёфта, пешгуӣ кард, ки дар тамоми ҷаҳон қаҳтии сахте рӯй хоҳад дод; он дар замони қайсар Клавдиюс рӯй дод;

²⁹Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą Jeruzalės broliams.

²⁹Он гоҳ шогирдон қарор доданд, ки ҳар яке алоқадри дороии худ ионате барои бародарони сокини Яҳудо равона кунад;

³⁰Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems.

³⁰Ҳамин тавр ҳам караанд, ва онро ба василаи Барнаббо ва Шоул ба пирон фиристоданд.