¹Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.

¹ДАР ибтидо Калом буд, ва Калом бо Худо буд, ва Калом Худо буд.

²Jis pradžioje buvo pas Dievą.

²Он дар ибтидо бо Худо буд.

³Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.

³Ҳама чиз ба воситаи Ӯ ба вуҷуд омад, ва ҳар он чи вуҷуд ёфт, бе Ӯ вуҷуд наёфт.

⁴Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa.

⁴Дар Ӯ ҳаёт буд, ва ҳаёт нури одамиён буд.

⁵Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.

⁵Ва нур дар торикй медурахшид, ва торикӣ онро фаро нагирифт.

⁶Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.

⁶Шахсе аз ҷониби Худо фиристода шуда буд, ки Яҳьё ном дошт.

⁷Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.

⁷Вай барои шоҳидӣ омад, ки бар Нур шаҳодат диҳад, то ки ҳама ба воситаи вай имон оваранд.

⁸Jis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą.

⁸Вай он Нур набуд, балки омад, ки бар Нур шаҳодат Диҳад. ,

⁹Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.

⁹Он Нури ҳақиқӣ, ки ҳар одамро мунаввар мегардонад, ба ҷаҳон омаданӣ буд.

¹⁰Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino.

¹⁰Ӯ дар ҷаҳон буд, ва ҷаҳон ба воситаи Ӯ ба вуҷуд омад, ва ҷаҳон Ӯро нашиноҳт.

¹¹Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė.

¹¹Ӯ назди мансубони Худ омад, ва мансубопаш Ӯро қабул накарданд.

¹²Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais­ tiems, kurie tiki Jo vardą,

¹²Лекин ба онҳое ки Ӯро қабул карданд ва ба исми Ӯ имон оварданд, кудрат дод, ки фарзандони Худо гарданд,

¹³kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę.

¹³Ки на аз хун, на аз хоҳиши ҷисм, на аз хоҳиши марде, балки аз Худо таваллуд ефтаанд.

¹⁴Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę­šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos.

¹⁴Ва Калом ҷисм гардид ва дар миёни мо сокин шуд, пур аз файз ва ростӣ; ва мо ҷалоли Ӯро дидем, ки ҷалоли шоистаи Писари ягонаи Падар аст.

¹⁵Jonas apie Jį liudija ir šaukia: “Čia Tas, apie kurį kalbėjau: Tas, kuris eina paskui mane, pirmesnis už mane yra, nes Jis buvo anksčiau už mane”.

¹⁵Ва Яҳьё бар Ӯ шаҳодат дод, ва нидо карда, мегуфт: «Ин аст Он ки дар бораи Ӯ гуфтам: "Он ки пас аз ман меояд, пеш аз ман будааст, зеро ки бар ман муқаддам буд"».

¹⁶Ir iš Jo pilnatvės mes visi gavome malonę po malonės.

¹⁶Ва аз пуррагии Ӯ ҳамаи мо файз бар файз пайдо кардем;

¹⁷Nes Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.

¹⁷Зеро ки шариат ба воситаи Мусо ато шуд, аммо файз ва ростӣ ба воситаи Исои Масеҳ омад.

¹⁸Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė.

¹⁸Худоро ҳаргиз касе надидааст; Писари ягонае ки дар оғӯши Падар аст, Ӯро зоҳир кард.

¹⁹Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: “Kas tu esi?”

¹⁹Ва ин аст шаҳодати Яҳьё дар вакте ки яҳудибн аз Ерусалим коҳинон ва левизодагонро фиристоданд, то аз вай пурсанд, ки: «Ту кистӣ?»

²⁰Jis išpažino ir neišsigynė. Jis išpažino: “Aš nesu Kristus!”

²⁰Вай иқрор кард ва инкор накард, балки зътироф намуда, гуфт: «Ман Масеҳ нестам».

²¹Jie klausė: “Tai kas gi? Gal Elijas?” Jis atsakė: “Ne!”­“Tai gal tu pranašas?” Jis atsakė: “Ne!”

²¹Аз вай пурсиданд: «Пас кистӣ? Оё Ильёс ҳастй?» Гуфт: «Не». «Оё он набӣ ҳастӣ?» Ҷавоб дод: «Не».

²²Tada jie tęsė: “Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?”

²²Он гоҳ ба вай гуфтанд: «Пас кистӣ? То ба он касоне ки моро фиристодаанд, ҷавоб диҳем: дар бораи худ чй мегӯӣ?»

²³Jis tarė: “Aš­‘dykumoje šaukiančiojo balsas: Ištiesinkite Viešpačiui kelią!’, kaip yra pasakęs pranašas Izaijas”.

²³Гуфт: «Ман овози нидокунанде дар биёбонам: роҳи Худовандро рост кунед, чунон ки Ишаъёи набӣ гуфтааст».

²⁴Atsiųstieji buvo iš fariziejų.

²⁴Он фнристодагон аз фарисиён буданд;

²⁵Jie dar jį paklausė: “Tai kodėl krikštiji, jei nesi nei Kristus, nei Elijas, nei pranašas?”

²⁵Ва оиҳо аз вай пурсиданд: «Агар ту на Масеҳ ҳастӣ, на Ильёс ва на он набй, пас барои чӣ таъмид медиҳӣ?»

²⁶Jonas jiems atsakė: “Aš krikštiju vandeniu,­bet tarp jūsų stovi Tas, kurio jūs nepažįstate.

²⁶Яҳьё дар ҷавоби онҳо гуфт: «Ман бо об таъмид медпҳам; лекин дар миёни шумо Касе истодааст, ки шумо Ӯро намеппшосед:

²⁷Jis yra Tas, kuris po manęs ateina, kuris pirmesnis už mane yra. Jam aš nevertas atrišti sandalų dirželio”.

²⁷«Ӯ Он аст, кя пас аз ман меояд, аммо пеш аз ман будааст; ва ман сазовори он нестам» ки даволи пойафзоли Ӯро воз куиам».

²⁸Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.

²⁸Ин дар Байт-Абора, ки он тарафи Ӯрдун аст, дар ҷое ки Яҳьё таъмид медод, воқеъ шуд.

²⁹Kitą dieną Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų, prabilo: “Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!

²⁹Фардои он, Яҳьё Исоро дид, ки ба ҷбниби вай меояд, ва гуфт: «Инак Барраи Худо, ки гуноҳи ҷаҳонро мебардорад;

³⁰Čia Tas, apie kurį pasakiau: po manęs ateina vyras, kuris pirmesnis už mane yra, nes anksčiau už mane buvo.

³⁰«Ин аст Он ки ман дар бораи Ӯ гуфтам, ки: "Пас аз ман Марде меояд, ки пеш аз ман будааст, зеро ки Ӯ бар ман муқаддам буд";

³¹Aš Jo nepažinojau, bet tam, kad Jis būtų apreikštas Izraeliui, atėjau krikštyti vandeniu”.

³¹«Ман Ӯро намешиноҳтам; лекин барои он ки Ӯ ба Исроил зоҳир гардад, омадам ва бо об таъмид медодам».

³²Jonas paliudijo, sakydamas: “Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko ant Jo.

³²Ва Яҳьё шаҳодат дода, гуфт: «Ман Рӯҳро дидам, ки чун кабӯтаре аз осмон нозил шуда, бар Ӯ қарор гирифт;

³³Aš Jo nepažinojau, bet Tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, bus Tas, kuris krikštys Šventąja Dvasia’.

³³«Маи Ӯро намешиноҳтам; лекин Он ки маро фиристод, то бо об таъмид диҳам, ба мап гуфт: "Бар ҳар кас бубинй, ки Рӯҳ нозил шуда, бар Ӯ қарор гирифт, Ӯ Ҳамон аст, ки бо Рӯҳулқудс таъмид медиҳад".

³⁴Ir aš mačiau, ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus”.

³⁴«Ва ман дида, шаҳодат додам, ки Ӯ Писари Худост».

³⁵Kitą dieną vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai.

³⁵Фардои он, боз Яҳьё бо ду шогирди худ истода буд.

³⁶Išvydęs einantį Jėzų, jis tarė: “Štai Dievo Avinėlis!”

³⁶Чун дид, ки Исо аз он ҷо мегузарад, гуфт: «Инак Барраи Худо».

³⁷Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nusekė paskui Jėzų.

³⁷Он ду шогирд суханони вайро пгунида, аз паи Исо равона шуданд.

³⁸Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, paklausė: “Ko ieškote?” Jie atsakė: “Rabi (tai reiškia: “Mokytojau”), kur gyveni?”

³⁸Исо ба ақиб нигоҳ карда, дид, ки онҳо меоянд, гуфт: «Чӣ меҳоҳед?» Ба Ӯ гуфтанд: «Раббӣ», яъне: «эй Ӯстод, дар куҷо истиқомат дорй?»

³⁹Jis jiems tarė: “Ateikite ir pamatysite”. Jie nuėjo, pamatė, kur Jis gyvena, ir tą dieną praleido pas Jį. Tai buvo apie dešimtą valandą.

³⁹Ӯ гуфт: «Биёед ва бубинед». Онҳо омаданд ва диданд, ки дар куҷо истиқомат дорад, ва он рӯз назди Ӯ бимонданд. Тақрибан соати даҳум буд.

⁴⁰Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nusekė paskui Jėzų, buvo Simono Petro brolis Andriejus.

⁴⁰Яке аз он ду нафар, ки суҳанони Яҳьёро шунида, аз паи Ӯ омада буданд, Андриёс, бародари Шимъӯни Петрус буд.

⁴¹Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: “Radome Mesiją!” (išvertus tai reiškia: “Kristų”).

⁴¹Вай аввал бародари худ Шимъӯнро ёфта, гуфт: «Мо Масеҳро, яъне Христосро ёфтем».

⁴²Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: “Tu esi Simonas, Jonos sūnus, o vadinsies Kefas” (išvertus tai reiškia: “Akmuo”).

⁴²Вайро назди Исо овард. Исо ба вай нигариста, гуфт: «Ту Шимъӯн, писари Юнус ҳастй;акнун номат Кифо ҳоҳад шуд, ки маънояш Петрус аст».

⁴³Kitą dieną Jėzus panoro vykti į Galilėją. Jis sutiko Pilypą ir tarė jam: “Sek paskui mane!”

⁴³Фардои ин, Исо ҳост ба Ҷалил равад, ва Филиппусро ёфта, гуфт: «Аз ақиби Ман биё».

⁴⁴Pilypas buvo iš Betsaidos­Andriejaus ir Petro miesto.

⁴⁴Филиппус аз Байт-Сайдо, ҳамшаҳрии Андриёс ва Петрус буд.

⁴⁵Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: “Radome Tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai­ Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų”.

⁴⁵Филиппус Натанъилро ёфта, гуфт: «Мо Он касеро, ки Мусо дар бораи Ӯ дар Таврот навиштааст, ва анбиё зикр кардаанд, ёфтаем, ки Исо, писари Юсуф, аз Носира аст».

⁴⁶Natanaelis jam tarė: “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?” Pilypas atsakė: “Ateik ir pažiūrėk!”

⁴⁶Вале Натаьъил ба вай гуфт: «Магар мумкин аст, ки аз Носира чизи некӯе пайдо шавад?» Филиппус ба вай гуфт: «Биё ва бубин».

⁴⁷Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: “Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!”

⁴⁷Исо чун дид, ки Натанъил сӯи Ӯ меояд, дар бораи вай гуфт: «Инак, исроилии ҳақиқй, ки дар вай макре нест».

⁴⁸O Natanaelis Jam sako: “Iš kur mane pažįsti?” Jėzus atsakė: “Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave”.

⁴⁸Натанъил ба Ӯ гуфт: «Маро аз куҷо мешиносӣ?» Исо дар ҷавоби вай гуфт: «Пеш аз он ки Филиппус туро даъват кунад» ҳангоме ки дар зери дарахти анҷир будӣ, Ман туро дидам».

⁴⁹Natanaelis sušuko: “Rabi, Tu Dievo Sūnus, Tu Izraelio karalius!”

⁴⁹Натанъил дар ҷавоби Ӯ гуфт: «Эй Ӯстод! Ту Писари Худой, Ту Подшоҳи Исроил ҳастй».

⁵⁰Jėzus atsakė: “Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Pamatysi dar didesnių dalykų”.

⁵⁰Исо дар ҷавоби вай гуфт: «Ту имон овардй, зеро ба ту гуфтам, ки: "Ман туро дар зери дарахти анҷир дидам"; чизҳои бузургтар аз ин хохӣ дид».

⁵¹Ir pridūrė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus”.

⁵¹Ва ба вай гуфт: «Ба ростй, ба ростӣ ба шумо мегӯям: минбаъд осмонро кушода ва фариштагони Худоро, ки бар Писари Одам сууд ва нузул мекунанд, хоҳед дид».