¹Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai ieškojo progos Jį nužudyti.

¹ПАС аз он Исо дар Ҷалил мегашт, зеро намехост дар Яҳудо бошад, чунки яҳудиён қасди куштани Ӯ доштанд.

²Artėjo žydų Palapinių šventė.

²Ва иди яҳудиён, ки иди хаймаҳо бошад, наздик буд.

³Jo broliai Jam kalbėjo: “Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai.

³Пас бародаронаш ба Ӯ гуфтанд: «Ин ҷоро тарк карда, ба Яҳудо равона шав, то ки шогирдонат низ он аъмолеро, ки Ту ба ҷо меоварй, бубинанд;

⁴Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, parodyk save pasauliui”.

⁴«Зеро касе ки мехоҳад машҳур шавад, дар пинҳонӣ амал намекунад; агар Ту чунин аъмолро ба ҷо меоварӣ, Худро ба ҷаҳон бинамо».

⁵(Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.)

⁵Зеро бародаронаш низ ба Ӯ имон наоварда буданд.

⁶Jėzus jiems atsakė: “Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.

⁶Исо ба онҳо гуфт; «Вақти Ман ҳанӯз нарасидааст, лекин барои шумо ҳар вакт муносиб аст;

⁷Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti.

⁷«Ҷаҳон наметавонад ба шумо адоват дошта бошад, лекин ба Ман адоват дорад, чунки Ман бар он шаҳодат медиҳам, ки аъмолаш бад аст;

⁸Jūs eikite į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano laikas dar neatėjo”.

⁸«Шумо ба ин ид биравед, аммо Ман ҳоло ба ин ид намеравам, чунки вақги Ман ҳанӯз пур нашудааст».

⁹Tai jiems pasakęs, Jis pasiliko Galilėjoje.

⁹Инро ба онҳо гуфта, дар Ҷалил монд.

¹⁰Bet kai Jo broliai iškeliavo į šventę, tada ir Jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.

¹⁰Вакте ки бародаронаш ба ид омаданд, Ӯ низ омад, на ошкоро, балки пинҳонй.

¹¹Tuo tarpu iškilmėse žydai Jo ieškojo, klausinėdami: “O kur Tas?”

¹¹Аммо яҳудиён Ӯро дар ид ҷустуҷӯ намуда, мегуфтанд, ки: «Ӯ куҷост?»

¹²Apie Jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: “Jis geras!” Kiti neigė: “Visai ne. Jis tik klaidina žmones”.

¹²Ва дар миёни мардум дар бораи Ӯ гуфтугӯи бисьёре буд. Баъзеҳо мегуфтанд: «Ӯ некӯст», аммо дигаронмегуфтанд: «Не, Ӯ мардумро гумроҳ мекунад».

¹³Tačiau nė vienas apie Jį viešai nekalbėjo, nes bijojo žydų.

¹³Лекин, аз тарси яҳудиен, ҳеҷ кас дар бораи Ӯ ошкоро сухан намегуфт.

¹⁴Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.

¹⁴Чун нисфи ид гузашт, Исо ба маъбад омада, таълим дод.

¹⁵Žydai stebėjosi ir sakė: “Iš kur Jis žino raštą, visai nesimokęs?”

¹⁵Ва яҳудиён дар ҳайрат афтода, гуфтанд: «Ин Шахс Навкштаҳоро чӣ гуна медонад, дар сурате ки ҳаргиз таълим наёфтааст?»

¹⁶Jėzus jiems atsakė: “Mano mokslas ne iš manęs, bet iš To, kuris mane siuntė.

¹⁶Исо дар ҷавоби онҳо гуфт: «Таълими Ман аз они Ман нест, балки аз они Фиристандаи Ман аст;

¹⁷Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs.

¹⁷«Агар касе хоҳад иродаи Ӯро ба амал оварад» дар бораи ин таълим хоҳад донист, ки оё он аз Худост, ё ки Ман аз Худ сухан мегӯям.

¹⁸Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės. O kuris ieško Jo siuntėjo šlovės, Tas teisus, ir nėra Jame neteisybės”.

¹⁸«Ҳар кӣ аз ^уд сухан гӯяд, ҷалоли худро меҷуяд; вале ҳар ки ҷалоли Фиристандаи Худро меҷӯяд, Ӯ ҳақиқист, ва дар Ӯ норостӣ нест.

¹⁹“Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?”

¹⁹«Оё Мусо ба шумо шариатро надод? Ва касе аз шумо аз рӯи шариат амалнамекунад. Чаро мехоҳед Маро бикушед?»

²⁰Žmonės atsiliepė: “Tu turi demoną! Kas gi nori tave nužudyti?”

²⁰Мардум дар ҷавоб гуфтанд: «Ту дев дорӣ. Кӣ мехоҳад Туро бикушад?»

²¹Jėzus jiems atsakė: “Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.

²¹Исо дар ҷавоби онҳо гуфт: «Як кор кардам, ва ҳамаи шумо дар ҳайрат мондед;

²²Mozė jums davė apipjaustymą,­ nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių,­ir jūs apipjaustote žmogų per sabatą.

²²«Мусо ба шумо хатнаро дод, ки он на аз Мусо, балки аз падарон буд, ва шумо писарони худро дар рӯзи шанбе хатна мекунед.

²³Jei žmogus apipjaustomas sabato dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad Aš visą žmogų pagydžiau per sabatą?

²³«Модоме ки писаронро дар рӯзи шанбе хатна мекунанд, то ки шариати Мусо вайрон нашавад, пас чаро бар Ман хашмгин мешавед, ки дар рӯзи шанбе касеро шифои комил додаам?

²⁴Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai”.

²⁴«Аз рӯи намуди зоҳирӣ доварӣ накунед, балки аз рӯи адолат доварй кунед».

²⁵Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: “Ar tik ne šitą nori nužudyti?

²⁵Он гоҳ баъзе аз аҳли Ерусалим гуфтанд: «Оё" ин Ҳамон Касе нест, ки Ӯро мехоҳанд бикушанд?

²⁶Štai Jis viešai kalba, ir niekas Jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog Jis iš tiesų Kristus?

²⁶«Инак, Ӯ ошкоро сухан мегӯяд, ва ба Ӯчизе намегӯянд: оё сардорон яқин донистаанд, ки Ӯ дар ҳақиқат Масеҳ аст?

²⁷Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur Jis”.

²⁷«Лекин мо медонем, ки Ин Шахс аз куҷост, аммо чун Масеҳ ояд, касе нахоҳад донист, ки Ӯ аз куҷост».

²⁸Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, šaukė: “Jūs pažįstate mane ir žinote, iš kur Aš. Ne pats nuo savęs Aš atėjau, bet teisingas yra Tas, kuris mane siuntė, o jūs Jo nepažįstate.

²⁸Ва Исо, вақте ки дар маъбад таълим медод, нидо карда, гуфт: «Маро мешиносед, ва низ медонед, ки Ман аз куҷо ҳастам; ва Ман аз Худ наомадаам, вале ФирисТандаи Ман ҳақиқист, ки шумо Ӯро намешиносед;

²⁹Aš Jį pažįstu, nes Aš esu iš Jo, ir Jis mane pasiuntė”.

²⁹«Аммо Ман Ӯро мешиносам, чунки ман аз ҷониби Ӯ ҳастам, ва Ӯ Маро фиристодааст».

³⁰Tada jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.

³⁰Он гоҳ хостанд Ӯро дастгир кунанд, вале касе даст бар Ӯнаандохт, ч>гнки ҳанӯз соаташ нарасида буд.

³¹Bet daugelis iš minios įtikėjo Jį ir kalbėjo: “Argi atėjęs Kristus padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?”

³¹Лекин бисьёре аз мардум баӮимон оварданд ва гуфтанд: «Чун Масеҳ ояд, наход ки аз Ин Шахс бештар аломот нишон хоҳад дод?»

³²Fariziejai išgirdo žmones šitaip kalbant apie Jį, ir aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti.

³²Ва фарисиён шуниданд, ки мардум дар бораи Ӯ чунин мегӯянд, пас фарисиён ва саркоҳинон мулозимонро фиристоданд, то ки Ӯро дастгир кунанд.

³³Tuomet Jėzus jiems pasakė: “Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas Tą, kuris mane siuntė.

³³Ва Исо гуфт: «Боз муддати каме Ман назди шумо ҳастам, пас аз он назди Фиристандаи Худ меравам;

³⁴Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti”.

³⁴«Шумо Маро хоҳед ҷуст ва нахоҳед ефт; ва ба он ҷое ки Ман ҳастам, наметавонед биёед».

³⁵Tuomet žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: “Kurgi Jis žada keliauti, kad mes negalėsime Jo rasti? Gal Jis rengiasi išvykti pas išsisklaidžiusius tarp graikų ir mokyti graikus?

³⁵Ва яҳудиён ба якдигар гуфтанд: «Ӯ ба куҷо мехоҳад биравад, ки мо Ӯро ёфта натавонем? Оё мехоҳад назди онҳое биравад, ки дар байни юнониён пароканда ҳастанд, ва юнониенро таълим диҳад?

³⁶Ką reiškia tie Jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?”

³⁶«Чист маънои суханоне киӯгуфт: "Маро ҳоҳед ҷуст ва нахоҳед ёфт; ва ба он ҷое ки Ман ҳастам, наметавонед биёед"?»

³⁷Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: “Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!

³⁷Ва дар рӯзи охир, ки рӯзи бузурги ид буд, Исо истода, нидо кард ва гуфт: «Ҳар кй ташна бошад, назди Ман биёяд ва бинӯшад;

³⁸Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės”.

³⁸«Ҳар кӣ ба Ман имон оварад, чунон ки дар Навиштаҳо гуфта шудааст, аз батни вай наҳрҳои оби ҳаёт ҷорй хоҳад шудк

³⁹Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

³⁹Ин суханро Ӯ дар бораи Рӯҳ гуфт, ки ҳар кй ба Ӯ имон оварад, Онро хоҳад ёфт; зеро ки Рӯҳулқудс ҳанӯз ато нашуда буд, чунки Исо ҳанӯз ҷалол наёфта буд.

⁴⁰Išgirdę tuos žodžius, daugelis iš minios sakė: “Jis iš tiesų pranašas!”

⁴⁰Бисьёре аз мардум ин суханро шунида, гуфтанд: «Дар ҳақиқат Ин Шахс ҳамон Пайғамбар аст».

⁴¹Kiti tvirtino: “Jis Kristus!” Dar kiti prieštaravo: “Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos?

⁴¹Баъзеҳо гуфтанд: «Ин Масеҳ аст». Лекин дигарон гуфтанд: «Магар Масеҳ аз Ҷалил меояд?

⁴²Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?”

⁴²«Оё дар Навиштаҳо гуфта нашудааст, ки Масеҳ аз насли Довуд ва аз Байт-Лаҳм, ки деҳи Довуд буд, бояд ояд?»

⁴³Taigi minioje dėl Jo kilo nesutarimas.

⁴³Ба ҳамин тариқ, дар боран Ӯ дар байни мардум ихтилоф афтод.

⁴⁴Kai kurie norėjo Jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos.

⁴⁴Баъзе аз онҳо хостанд Ӯро дастгир кунанд, лекин касе ба Ӯ даст наандохт.

⁴⁵Sargybiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: “Kodėl Jo neatvedėte?”

⁴⁵Пас мулозимон назди саркоҳинон ва фарисиён баргаштанд, ва онҳо пурсиданд: «Чаро Ӯро наовардед?»

⁴⁶Sargybiniai atsakė: “Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis!”

⁴⁶Мулозимон ҷавоб доданд: «Касе ҳаргиз монанди Ин Шахс сухан нагуфтааст».

⁴⁷Fariziejai atsakė: “Gal ir jūs jau suvedžioti?

⁴⁷Фарисиён ба онҳо гуфтанд: «Ос шумо низ гумроҳ шудаед?

⁴⁸Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?

⁴⁸«Оё касе аз сардорон ё аз фарисиён ба Ӯ имон овардааст?

⁴⁹O ta minia, nežinanti Įstatymo,­prakeikta”.

⁴⁹«Аммо ин мардуме ки шариатро намедонанд, малъун мебошанд».

⁵⁰Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia:

⁵⁰Ниқӯдимус, ки шабона назди Ӯ омада буд ва яке аз онҳо буд, ба онҳо гуфт:

⁵¹“Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?”

⁵¹Юё шариати мо касеро маҳкум менамояд бе он ки аввал суханашро бишнавад ва бидонад, ки вай чй кор кардааст?»

⁵²Jie jam tarė: “Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos”.

⁵²Онҳо дар ҷавоби вай гуфтанд: «Магар ту низ чалилй ҳастӣ? Таҳқиқ кун ва бубин, зеро ки ҳеҷ пайғамбаре аз Ҷалил зуҳур накардааст».

⁵³Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus.

⁵³Пас ҳар кас ба хонаи худ рафт.