1Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.
1ВА ЧӮН мерафт, як кӯри модарзодро дид.
2Jo mokiniai paklausė: “Rabi, kas nusidėjo,jis pats ar jo tėvai, kad gimė aklas?”
2Ва шогирдонаш аз Ӯ пурсида, гуфтанд:«ЭйӮстод! Кӣ гуноҳ кард: ин одамёпадарумодараш, кипайкӯрзоидашуд?»
3Jėzus atsakė: “Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai.
3Исо ҷавоб дод: «На ин одам гуноҳ кард ва на падару модараш, балки барои он ки дар вай аъмоли Худо ошкор гардад;
4Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti.
4«То вакте ки рӯз аст, Ман бояд аъмоли Фиристандаи Худро ба ҷо оварам; шаб ки ояд, ҳеҷ кас наметавонад коре бикунад;
5Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!”
5«То вакте ки Ман дар ҷаҳон ҳастам, нури ҷаҳонам».
6Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis
6Инро гуфта, оби даҳан бар замин андохт, ва бо он об гил сохт, ва он гилро ба чашмони кӯр молид,
7ir tarė jam: “Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje”. (Išvertus “Siloamas” reiškia: “Pasiųstasis”.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.
7Ва ба вай гуфт: «Бирав ва дар ҳавзи Шнлӯаҳ, ки маънояш "Фиристода" мебошад, худро бишӯи». Вай рафта, худро шуст, ва бино шуда, омад.
8Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį aklą, klausė: “Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?”
8Ҳамсоягон ва касоне ки пеш аз он вайро дар ҳолати кӯрӣ дида буданд, гуфтанд: «Оё ин ҳамон нест, ки нишаста, гадоӣ мекард?»
9Vieni sakė: “Tai jis”. Kiti: “Ne, tik panašus į jį”. O jis atsakė: “Tai aš”.
9Баъзе гуфтанд: «Ҳамон аст». Ва баъзе гуфтанд: «Фақат ба вай монанд аст». Вале худи вай гуфт: «Ман ҳамонам».
10Tada jie klausė jį: “Kaip atsivėrė tau akys?”
10Ба вай гуфтанд: «Пас чӣ тавр чашмони ту воз шуд?»
11Jis atsakė: “Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiprausk’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau”.
11Вай дар ҷавоб гуфт: «Касе ки Исо номида мешавад, гил сохта, ба чашмонам молид ва гуфт: "Бирав ва дар ҳавзи Шилӯаҳ худро бишӯй". Ман рафта, худро шустам ва бино шудам».
12Tada jie paklausė: “Kur Jis?” Šis atsakė: “Nežinau”.
12Ба вай гуфтанд: «Ӯ куҷост?» Гуфт: «Намедонам».
13Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.
13Он одамро, ки пештар кӯр буд, назди фарисиён бурданд.
14O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo sabatas.
14Ва он рӯзе ки Исо гил сохта, чашмони вайро воз кард, рӯзи шанбе буд.
15Fariziejai jį iš naujo paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: “Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu”.
15Фарисиён низ аз вай пурсиданд, ки чӣ тавр бино шуд. Ба онҳо гуфт: «Гил сохта, ба чашмонам гуэошт, ва ман худро шуста, бино шудам».
16Kai kurie fariziejai kalbėjo: “Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato”. O kiti sakė: “Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!” Ir jie tarp savęs nesutarė.
16Баъзе аз фарисиён гуфтанд: «Он Шахс аз ҷониби Худо нест, чунки шакберо нигоҳ намедорад». Дигарон гуфтанд: «Чй тавр як шахси гуноҳкор чунин мӯъҷизот нишон дода метавонад?» Ва дар байни онҳо ихтилоф афтод.
17Tuomet jie vėl paklausė buvusį neregį: “O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?” Šis atsakė: “Jis pranašas”.
17Боз ба он кӯр гуфтанд: «Дар бораи Ӯ, ки чашмони туро кушод, чй мегӯӣ?» Гуфг: «Пайғамбар аст».
18Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvus
18Яҳудиён бовар накарданд, ки вай кӯр буду бино шуд, то ин ки падару модари он биношударо даъват намуда,
19ir paklausė jų: “Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?”
19Аз онҳо пурсиданд: «Оё ин аст писари шумо, ки мегӯед: кӯр зоида шудааст? Пас чй тавр вай алҳол бино шудааст?»
20Jo tėvai jiems atsakė: “Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.
20Падару модари вай дар ҷавоби онҳо гуфтанд: «Мо медонем, ки ин писари мост, ва кӯр зоида шудааст;
21O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save”.
21«Лекин алҳол чӣ тавр бино шудааст, намедонем; ва чашмони вайро кй воз кардааст, намедонем; вай болиғ аст, аз худаш пурсед, то аҳволи худро баён кунад».
22Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.
22Падару модараш чунин гуфтанд, чунки аз яҳудиен метарсиданд; зеро ки яҳудиён аллакай забон як карда буданд, ки ҳар кӣ Ӯро чун Масеҳ эьтироф намояд, аз куништ биронанд;
23Todėl jo tėvai pasakė: “Jis suaugęs, klauskite jį patį”.
23Аз ин сабаб падару модараш гуфтанд, ки#вай болиғ аст, аз худаш пурсед».
24Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: “Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis”.
24Он гоҳ бори дигар он одамро, ки кӯр буд, талабида, гуфтанд: «Худоро сано гӯй; мо медонем, ки Он Шахс гуноҳкор аст».
25Jis atsiliepė: “Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu”.
25Дар ҷавобашон гуфт: «Оё гуноҳкор аст ё не, намедонам; як чизро медонам, ки кӯр будам ва ҳоло бино ҳастам».
26Jie vėl klausė: “Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?”
26Боз ба вай гуфтанд: «Бо ту чӣ кор кард? Чй тавр чашмони туро воз кард?»
27Šis atsakė: “Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?”
27Ба онҳо ҷавоб дод: «Аллакай ба шумо гуфтам, ва гӯш надодед: чаро мехоҳед дубора бишнавед? Оё шумо низ мехоҳед шогирдони Ӯ шавед?»
28Tada jie išplūdo jį ir pasakė: “Tu esi Jo mokinys, o mesMozės mokiniai.
28Вайро мазаммат намуда, гуфганд: «Ту шогирди Ӯ ҳастй, мо шогирдони Мусоем;
29Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome”.
29«Мо медонем, ки Худо ба Мусо сухан гуфт; лекин Ин Шахсро намедонем аз куҷост».
30Žmogus jiems atsakė: “Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis!
30Он одам дар ҷавоби онҳо гуфт: «Ин аҷиб аст, ки шумо аз куҷо будани Ӯро намедонед, ва ҳол он ки Ӯ чашмони маро воз кард.
31Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valiątą Jis išklauso.
31«Мо медонем, ки Худо дуои гуноҳкоронро намешунавад, лекин агар касе худотарс бошаду иродаи Ӯро ба ҷо оварад, дуояшро мешунавад;
32Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!
32«Ҳаргиз шунида нашудааст, ки касе чашмони кӯри модарзодро воз карда бошад;
33Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti”.
33«Агар Ӯ аз ҷониби Худо намебуд, ҳеҷ кор карда наметавонист».
34Jie atsakė jam: “Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!” Ir išvarė jį lauk.
34Дар ҷавоби вай гуфтанд: «Ту, ки комилан дар гуноҳ таваллуд ёфтаӣ, моро таълим медиҳӣ?» Пас вайро бадар ронданд.
35Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: “Ar tiki Dievo Sūnų?”
35Исо чун шунид, ки вайро бадар рондаанд, вайро ёфта, гуфт: «Оё ту ба Писари Одам имон дорӣ?»
36Šis atsakė: “O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?”
36Дар ҷавоб гуфт: «Эй ого, Ӯ кист,то ки ба Ӯимон оварам?»
37Jėzus jam tarė: “Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba”.
37Исо ба вай гуфт: «Ту Ӯро дидаӣ, ва Ӯ ҳамон аст, ки ҳоло бо ту гуфтугӯ мекунад».
38Tada jis sušuko: “Tikiu, Viešpatie!”, ir pagarbino Jį.
38Гуфт: «Имон дорам, Худовандо!» Ва баӮсаҷда кард.
39O Jėzus pasakė: “Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo,kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų”.
39Ва Исо гуфт: «Ман барои доварӣ ба ин ҷаҳон омадаам, то ки кӯрон бино ва биноён кӯр шаванд».
40Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: “Tai gal ir mes akli?”
40Баъзе аз фарисиён, ки назди Ӯ буданд, чун шуниданд, ба Ӯ гуфтанд: «Наход ки мо ҳам кӯр бошем?»
41Jėzus jiems atsakė: “Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’Todėl jūsų nuodėmė pasilieka”.
41Исо ба онҳо гуфт: «Агар кӯр мебудед, гуноҳ намедоштед; аммо чун мегӯед, ки бино ҳастед, пас гуноҳи шумо мемонадк