¹Klausykite manęs, kurie sekate teisumą ir ieškote Viešpaties. Pažvelkite į uolą, iš kurios jūs iškirsti, ir į duobę, iš kurios jūs iškasti.

¹‹‹Doğruluğun ardından giden,RABbe yönelen sizler, beni dinleyin:Yontulduğunuz kayaya,Çıkarıldığınız taş ocağına bakın.

²Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė. Aš pašaukiau jį vieną, palaiminau ir padauginau.

²Atanız İbrahime, sizi doğuran Saraya bakın.Çağırdığımda tek kişiydi İbrahim,Ama ben onu kutsayıp çoğalttım.››

³Viešpats paguos Sioną ir atgaivins visus jo griuvėsius, Jis padarys jo tyrus kaip Edeną, dykumas kaip Viešpaties sodą. Linksmybė ir džiaugsmas bus ten, padėkos giesmės skambės.

³RAB Siyonu ve bütün yıkıntılarını avutacak.Siyon çölünü Adene, bozkırı RABbin bahçesine döndürecek.Orada coşku, sevinç,Şükran ve ezgi olacak.

⁴Mano tauta, klausyk manęs, mano giminės, išgirskite mane. Įstatymas išeis iš manęs; mano teisingumas bus šviesa tautoms.

⁴‹‹Beni dinle, ey halkım,Bana kulak ver, ey ulusum!Yasa benden çıkacak,Halklara ışık olarak adaletimi yerleştireceğim.

⁵Mano teisumas arti ir išgelbėjimas greitai ateis. Aš teisiu tautas. Salos lauks manęs, jos pasitikės manimi.

⁵Zaferim yaklaştı,Kurtarışım ortaya çıktı.Halkları gücümle yöneteceğim.Kıyı halkları bana umut bağladı,Umutla gücümü bekliyorlar.

⁶Pakelkite savo akis į dangų, pažvelkite į žemę! Dangūs praeis kaip dūmai, žemė susidėvės kaip drabužis, jos gyventojai taip pat išmirs. Bet mano išgelbėjimas liks amžinai, mano teisumas nesibaigs.

⁶Başınızı kaldırıp göklere bakın,Aşağıya, yeryüzüne bakın.Çünkü bu gökler duman gibi dağılacak,Giysi gibi eskiyecek yeryüzü;Üzerinde yaşayanlar sinek gibi ölecek.Ama benim kurtarışım sonsuz olacak,Ardı kesilmeyecek zaferimin.

⁷Klausykite manęs, kurie pažįstate teisumą, tauta, kurios širdyje yra mano įstatymas. Nebijokite žmonių pajuokos, neišsigąskite jų plūdimo.

⁷‹‹Ey sizler, doğru olanı bilenler,Yasamı yüreğinde taşıyan halk, dinleyin beni!İnsanların aşağılamalarından korkmayın,Yılmayın sövgülerinden.

⁸Kaip vilnonį drabužį juos sugrauš kandys; bet mano teisumas liks amžinai, mano išgelbėjimas­ kartų kartoms.

⁸Güvenin yediği giysi gibi,Kurtçuğun yediği yapağı gibi yitecekler.Oysa zaferim sonsuza dek kalacak,Kurtarışım kuşaklar boyu sürecek.››

⁹Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk, kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei slibiną?

⁹Uyan, ey RABbin gücü, uyan, kudreti kuşan!Eski günlerde, önceki kuşaklar döneminde olduğu gibi uyan!Rahavı parçalayan,Deniz canavarının bedenini deşen sen değil miydin?

¹⁰Ar ne Tu išdžiovinai jūrą ir jos gelmėse padarei kelią pereiti išpirktiesiems?

¹⁰Denizi, engin suların derinliklerini kurutan,Kurtulanların geçmesi içinDenizin derinliklerini yola çeviren sen değil miydin?

¹¹Viešpaties išpirktieji sugrįš, ateis į Sioną džiūgaudami, amžinas džiaugsmas lydės juos. Džiaugsmas ir linksmybė sugrįš, o skausmai ir vaitojimai išnyks.

¹¹RABbin kurtardıkları dönecek,Sevinçle haykırarak Siyona varacaklar.Yüzlerinde sonsuz sevinç olacak.Onların olacak coşku ve sevinç,Üzüntü ve inilti kaçacak.

¹²“Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu, kad bijotum mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė?

¹²RAB diyor ki,‹‹Sizi avutan benim, evet benim.Siz kimsiniz ki, ölümlü insandan,Ottan farksız insanoğlundan korkarsınız?

¹³Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. Tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo žiaurumo, kuris siekė tave sunaikinti! Kur dingo prispaudėjo žiaurumas?

¹³Sizi yaratan, gökleri geren,Dünyanın temellerini atan RABbiNasıl olur da unutursunuz?Sizi yok etmeye hazırlanan zalimin öfkesindenNeden gün boyu yılıp duruyorsunuz?Hani nerede zalimin gazabı?

¹⁴Prispaustasis bus greitai išlaisvintas; jis nemirs, nežengs į duobę ir nebadaus.

¹⁴Zincire vurulmuş tutsaklarÇok yakında özgürlüğe kavuşacak.Ölüm çukuruna inmeyecek,Aç kalmayacaklar.

¹⁵Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris perskyrė šėlstančios jūros bangas. Kareivijų Viešpats yra mano vardas.

¹⁵Tanrınız RAB benim.Dalgalar gürlesin diye denizi çalkalayan benim.››Onun adı Her Şeye Egemen RABdir!

¹⁶Aš sukūriau dangų ir žemę, pridengiau tave savo ranka, įdėjau savo žodžius į tavo lūpas ir sakiau Sionui: ‘Tu­mano tauta’ ”.

¹⁶‹‹Sözlerimi ağzına koydum,Seni elimin gölgesiyle örttüm;Gökleri yerleştirmen,Yeryüzünün temellerini atmanVe Siyona, ‹Halkım sensin› demen için...››

¹⁷Pabusk, pabusk, kelkis, Jeruzale! Tu gėrei iš Viešpaties rankos Jo rūstybės taurę; svaiginančią rūstybę išgėrei iki pat dugno.

¹⁷Uyan, ey Yeruşalim, uyan, kalk ayağa!Sen ki, RABbin gazap kâsesini Onun elinden içtin.Tamamını içtin sersemleten kâsenin.

¹⁸Nė vienas iš Jeruzalės sūnų nepakėlė jos ir nepadėjo jai.

¹⁸Doğurduğun bunca oğuldan sana yol gösteren yok,Elinden tutan da yok büyüttüğün bunca oğuldan.

¹⁹Tave ištiko sunaikinimas ir sugriovimas, badas ir kardas, bet kas liūdi tavęs, kas paguos tave?

¹⁹Başına çifte felaket geldi, kim başsağlığı dileyecek?Yıkım ve kırım, kıtlık ve kılıç.Nasıl avutayım seni?

²⁰Tavo vaikai neteko jėgų ir gulėjo pakelėse kaip pagautas gyvulys tinkle. Jie pilni Viešpaties rūstybės, tavo Dievo pabarimo.

²⁰Oğulların baygın, ağa düşmüş ahular gibiHer sokak başında yatıyor.RABbin öfkesine deTanrının azarlayışına da doymuşlar.

²¹Tad išgirskite, jūs, suvargusieji ir girti, bet ne nuo vyno.

²¹Bu nedenle, ey ezilmiş Yeruşalim,Şarapsız sarhoş olmuş halk, şunu dinle!

²²Taip sako Viešpats, tavo valdovas, tavo Dievas, kuris gina savo tautą: “Aš paėmiau iš tavo rankos apsvaigimo taurę; tu nebegersi daugiau mano rūstybės.

²²Egemenin RAB, kendi halkını savunan Tanrın diyor ki,‹‹Seni sersemleten kâseyi, gazabımın kâsesiniElinden aldım.Bir daha asla içmeyeceksin ondan.

²³Aš ją paduosiu į rankas tavo kankintojų, kurie sakė tau: ‘Pasilenk, kad liptume per tave!’ Taip, tavo nugara buvo padaryta lyg žemė, lyg kelias, kuriuo jie ėjo”.

²³Onu sana eziyet edenlerin eline vereceğim;Onlar ki sana, ‹Yere yat daÜzerinden geçelim› dediklerinde,Sırtını toprak, yol ettin.››