¹Karalius Dovydas paseno ir sulaukė daug metų. Gerai apklotas, jis nebesušildavo.

¹Now king David was old and stricken in years; and they covered him with clothes, but he couldn’t keep warm.

²Jo tarnai jam tarė: “Leisk mums, mūsų valdove karaliau, paieškoti jaunos mergaitės, kuri tau patarnautų, tave slaugytų, su tavimi miegotų ir tave sušildytų”.

²Therefore his servants said to him, “Let there be sought for my lord the king a young virgin. Let her stand before the king, and cherish him; and let her lie in your bosom, that my lord the king may keep warm.”

³Jie ieškojo gražios mergaitės visame Izraelio krašte; suradę šunemietę Abišagą, atvedė ją pas karalių.

³So they sought for a beautiful young lady throughout all the borders of Israel, and found Abishag the Shunammite, and brought her to the king.

⁴Mergaitė buvo labai graži; ji patarnavo karaliui ir slaugė jį, bet karalius jos nepažino.

⁴The young lady was very beautiful; and she cherished the king, and ministered to him; but the king didn’t know her intimately.

⁵Hagitos sūnus Adonijas didžiavosi, sakydamas: “Aš būsiu karalius”. Jis įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgtų pirma jo.

⁵Then Adonijah the son of Haggith exalted himself, saying, “I will be king.” Then he prepared him chariots and horsemen, and fifty men to run before him.

⁶Tėvas nieko jam nedraudė ir neperspėjo taip nedaryti. Be to, jis buvo labai gražus ir gimęs po Abšalomo.

⁶His father had not displeased him at any time in saying, “Why have you done so?” and he was also a very handsome man; and he was born after Absalom.

⁷Cerujos sūnus Joabas ir kunigas Abjataras sekė Adoniją ir jam padėjo.

⁷He conferred with Joab the son of Zeruiah, and with Abiathar the priest: and they following Adonijah helped him.

⁸Bet kunigas Cadokas ir Jehojados sūnus Benajas, pranašas Natanas, Šimis, Rėjas ir Dovydo karžygiai nepalaikė Adonijo.

⁸But Zadok the priest, and Benaiah the son of Jehoiada, and Nathan the prophet, and Shimei, and Rei, and the mighty men who belonged to David, were not with Adonijah.

⁹Kartą Adonijas aukojo avis, jaučius ir nupenėtus galvijus prie Cokeleto akmens, šalia En Rogelio versmės. Ta proga jis pasikvietė visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, kurie tarnavo karaliui,

⁹Adonijah killed sheep and cattle and fatlings by the stone of Zoheleth, which is beside En Rogel; and he called all his brothers, the king’s sons, and all the men of Judah, the king’s servants:

¹⁰bet pranašo Natano, Benajo, karžygių ir savo brolio Saliamono jis nepakvietė.

¹⁰but Nathan the prophet, and Benaiah, and the mighty men, and Solomon his brother, he didn’t call.

¹¹Natanas kalbėjo Saliamono motinai Batšebai: “Ar girdėjai, kad, mūsų valdovui Dovydui nežinant, Hagitos sūnus Adonijas tapo karaliumi?

¹¹Then Nathan spoke to Bathsheba the mother of Solomon, saying, “Haven’t you heard that Adonijah the son of Haggith reigns, and David our lord doesn’t know it?

¹²Aš noriu tau patarti, kaip išgelbėti save ir savo sūnaus Saliamono gyvybę.

¹²Now therefore come, please let me give you counsel, that you may save your own life, and the life of your son Solomon.

¹³Nuėjusi pas karalių Dovydą, paklausk jį: ‘Ar mano valdovas karalius neprisiekė man, savo tarnaitei, kad mano sūnus Saliamonas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste? Kodėl Adonijas dabar tapo karaliumi?’

¹³Go in to king David, and tell him, ‘Didn’t you, my lord, king, swear to your handmaid, saying, Assuredly Solomon your son shall reign after me, and he shall sit on my throne? Why then does Adonijah reign?’

¹⁴Tau tebekalbant su karaliumi, aš ateisiu ir patvirtinsiu tavo žodžius”.

¹⁴Behold, while you yet talk there with the king, I also will come in after you, and confirm your words.”

¹⁵Batšeba atėjo į karaliaus kambarį. Karalius buvo labai pasenęs, ir šunemietė Abišaga patarnavo jam.

¹⁵Bathsheba went in to the king into the room. The king was very old; and Abishag the Shunammite was ministering to the king.

¹⁶Batšeba nusilenkė ir išreiškė pagarbą karaliui. Karalius klausė: “Ko nori?”

¹⁶Bathsheba bowed, and showed respect to the king. The king said, “What would you like?”

¹⁷Ji jam atsakė: “Mano valdove, tu prisiekei Viešpačiu, savo Dievu, savo tarnaitei, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir jis sėdės mano soste’.

¹⁷She said to him, “My lord, you swore by Yahweh “Yahweh” is God’s proper Name, sometimes rendered “LORD” (all caps) in other translations. your God The Hebrew word rendered “God” is “Elohim.” to your handmaid, ‘Assuredly Solomon your son shall reign after me, and he shall sit on my throne.’

¹⁸O dabar Adonijas, mano valdovui karaliui nežinant, tapo karaliumi!

¹⁸Now, behold, Adonijah reigns; and you, my lord the king, don’t know it.

¹⁹Jis aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pasikvietė karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą, bet tavo tarno Saliamono nepakvietė.

¹⁹He has slain cattle and fatlings and sheep in abundance, and has called all the sons of the king, and Abiathar the priest, and Joab the captain of the army; but he hasn’t called Solomon your servant.

²⁰Dabar, mano valdove karaliau, viso Izraelio akys yra nukreiptos į tave, ką tu paskirsi į savo sostą po savęs.

²⁰You, my lord the king, the eyes of all Israel are on you, that you should tell them who shall sit on the throne of my lord the king after him.

²¹Kitaip, mano valdovui karaliui atsigulus prie savo tėvų, aš ir mano sūnus Saliamonas būsime laikomi nusikaltėliais”.

²¹Otherwise it will happen, when my lord the king shall sleep with his fathers, that I and my son Solomon shall be counted offenders.”

²²Dar jai tebekalbant su karaliumi, atėjo pranašas Natanas.

²²Behold, while she yet talked with the king, Nathan the prophet came in.

²³Buvo pranešta karaliui: “Atėjo pranašas Natanas”. Atėjęs jis nusilenkė prieš karalių veidu iki žemės

²³They told the king, saying, “Behold, Nathan the prophet!” When he had come in before the king, he bowed himself before the king with his face to the ground.

²⁴ir tarė: “Mano valdove karaliau, ar tu sakei, kad Adonijas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste?

²⁴Nathan said, “My lord, king, have you said, ‘Adonijah shall reign after me, and he shall sit on my throne?’

²⁵Jis šiandien aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pakvietė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą į vaišes. Jie valgo, geria ir šaukia: ‘Tegyvuoja karalius Adonijas!’

²⁵For he is gone down this day, and has slain cattle and fatlings and sheep in abundance, and has called all the king’s sons, and the captains of the army, and Abiathar the priest. Behold, they are eating and drinking before him, and say, ‘Long live king Adonijah!’

²⁶Bet manęs, tavo tarno, kunigo Cadoko, Jehojados sūnaus Benajo ir tavo sūnaus Saliamono jis nepakvietė.

²⁶But he hasn’t called me, even me your servant, and Zadok the priest, and Benaiah the son of Jehoiada, and your servant Solomon.

²⁷Jei iš tikrųjų tai padaryta mano valdovo karaliaus paliepimu, tai kodėl nepranešei savo tarnui, kas sėdės tavo soste po tavęs?”

²⁷Is this thing done by my lord the king, and you haven’t shown to your servants who should sit on the throne of my lord the king after him?”

²⁸Karalius Dovydas tarė: “Pašaukite Batšebą!” Jai įėjus ir atsistojus prieš karalių,

²⁸Then king David answered, “Call to me Bathsheba.” She came into the king’s presence, and stood before the king.

²⁹jis tarė: “Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų,

²⁹The king swore, and said, “As Yahweh lives, who has redeemed my soul out of all adversity,

³⁰tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs, kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu. Jis sėdės soste vietoje manęs, ir tai aš padarysiu šiandien”.

³⁰most certainly as I swore to you by Yahweh, the God of Israel, saying, ‘Assuredly Solomon your son shall reign after me, and he shall sit on my throne in my place;’ most certainly so will I do this day.”

³¹Tada Batšeba nusilenkė veidu iki žemės, išreiškė karaliui pagarbą ir tarė: “Tegyvuoja mano valdovas karalius Dovydas per amžius!”

³¹Then Bathsheba bowed with her face to the earth, and showed respect to the king, and said, “Let my lord king David live forever!”

³²Karalius Dovydas sakė: “Pašaukite kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają!” Jiems atėjus,

³²King David said, “Call to me Zadok the priest, Nathan the prophet, and Benaiah the son of Jehoiada.” They came before the king.

³³karalius sakė: “Imkite savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir palydėkite jį į Gihoną.

³³The king said to them, “Take with you the servants of your lord, and cause Solomon my son to ride on my own mule, and bring him down to Gihon.

³⁴Kunigas Cadokas ir pranašas Natanas ten jį tepatepa Izraelio karaliumi. Po to trimituokite ir šaukite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’

³⁴Let Zadok the priest and Nathan the prophet anoint him there king over Israel. Blow the trumpet, and say, ‘Long live king Solomon!’

³⁵Jūs lydėkite jį, kad jis ateitų ir atsisėstų mano soste. Jis karaliaus mano vietoje, aš jį paskyriau Izraelio ir Judo valdovu”.

³⁵Then you shall come up after him, and he shall come and sit on my throne; for he shall be king in my place. I have appointed him to be prince over Israel and over Judah.”

³⁶Tuomet Jehojados sūnus Benajas tarė karaliui: “Amen! Taip sako Viešpats, mano valdovo karaliaus Dievas!

³⁶Benaiah the son of Jehoiada answered the king, and said, “Amen. May Yahweh, the God of my lord the king, say so.

³⁷Kaip Viešpats buvo su mano valdovu karaliumi, taip jis tebūna su Saliamonu ir tepadaro jo sostą didingesnį už mano valdovo karaliaus Dovydo sostą!”

³⁷As Yahweh has been with my lord the king, even so may he be with Solomon, and make his throne greater than the throne of my lord king David.”

³⁸Kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benajas, keretai ir peletai nuėję užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo ir nulydėjo jį į Gihoną.

³⁸So Zadok the priest, and Nathan the prophet, and Benaiah the son of Jehoiada, and the Cherethites and the Pelethites, went down, and caused Solomon to ride on king David’s mule, and brought him to Gihon.

³⁹Ten kunigas Cadokas ėmė ragą su aliejumi iš Dievo palapinės ir patepė Saliamoną. Po to jie trimitavo ir visi žmonės šaukė: “Tegyvuoja karalius Saliamonas!”

³⁹Zadok the priest took the horn of oil out of the Tent, and anointed Solomon. They blew the trumpet; and all the people said, “Long live king Solomon!”

⁴⁰Visi žmonės ėjo paskui jį pūsdami vamzdžius ir labai džiaugdamiesi, net žemė drebėjo nuo jų triukšmo.

⁴⁰All the people came up after him, and the people piped with pipes, and rejoiced with great joy, so that the earth shook with their sound.

⁴¹Adonijas ir jo svečiai, baigdami valgyti, išgirdo tą triukšmą. Joabas, išgirdęs trimito garsą, paklausė: “Kodėl toks triukšmas mieste?”

⁴¹Adonijah and all the guests who were with him heard it as they had made an end of eating. When Joab heard the sound of the trumpet, he said, “Why is this noise of the city being in an uproar?”

⁴²Jam kalbant, atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas. Adonijas tarė: “Užeik! Tu esi ištikimas vyras ir atnešei gerą žinią”.

⁴²While he yet spoke, behold, Jonathan the son of Abiathar the priest came: and Adonijah said, “Come in; for you are a worthy man, and bring good news.”

⁴³Jehonatanas atsakė Adonijui: “Mūsų karalius Dovydas paskyrė karaliumi Saliamoną.

⁴³Jonathan answered Adonijah, “Most certainly our lord king David has made Solomon king.

⁴⁴Karalius pasiuntė kunigą Cadoką, pranašą Nataną, Jehojados sūnų Benają, keretus ir peletus ir jie užsodino Saliamoną ant karaliaus mulo.

⁴⁴The king has sent with him Zadok the priest, Nathan the prophet, Benaiah the son of Jehoiada, and the Cherethites and the Pelethites; and they have caused him to ride on the king’s mule.

⁴⁵Kunigas Cadokas bei pranašas Natanas patepė jį karaliumi Gihone. Iš ten jie ėjo džiaugdamiesi ir šūkaudami, net visas miestas drebėjo. Tą triukšmą jūs ir girdėjote.

⁴⁵Zadok the priest and Nathan the prophet have anointed him king in Gihon. They have come up from there rejoicing, so that the city rang again. This is the noise that you have heard.

⁴⁶Saliamonas jau sėdi karaliaus soste.

⁴⁶Also, Solomon sits on the throne of the kingdom.

⁴⁷Be to, karaliaus tarnai atėjo pasveikinti mūsų karalių Dovydą, sakydami: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą didingesnį už tavo sostą!’ Karalius nusilenkė lovoje

⁴⁷Moreover the king’s servants came to bless our lord king David, saying, ‘May your God make the name of Solomon better than your name, and make his throne greater than your throne;’ and the king bowed himself on the bed.

⁴⁸ir kalbėjo: ‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris dar mano akims matant pasodino jį į mano sostą!’ ”

⁴⁸Also thus said the king, ‘Blessed be Yahweh, the God of Israel, who has given one to sit on my throne this day, my eyes even seeing it.’”

⁴⁹Tuomet visi Adonijo svečiai išsigandę išėjo kiekvienas savo keliu.

⁴⁹All the guests of Adonijah were afraid, and rose up, and each man went his way.

⁵⁰Adonijas taip išsigando Saliamono, kad nuėjo ir nusitvėrė už aukuro ragų.

⁵⁰Adonijah feared because of Solomon; and he arose, and went, and caught hold on the horns of the altar.

⁵¹Saliamonui buvo pranešta: “Adonijas bijo karaliaus Saliamono. Jis nusitvėrė už aukuro ragų ir sako: ‘Teprisiekia man karalius Saliamonas, kad nenužudys savo tarno’ ”.

⁵¹It was told Solomon, saying, “Behold, Adonijah fears king Solomon; for, behold, he has laid hold on the horns of the altar, saying, ‘Let king Solomon swear to me first that he will not kill his servant with the sword.’”

⁵²Saliamonas atsakė: “Jei jis bus ištikimas, tai nė vienas jo plaukas nenukris žemėn, bet jei nusikals­mirs!”

⁵²Solomon said, “If he shows himself a worthy man, not a hair of him shall fall to the earth; but if wickedness be found in him, he shall die.”

⁵³Karalius Saliamonas liepė atvesti Adoniją nuo aukuro pas jį. Kai Adonijas įėjo ir nusilenkė prieš karalių Saliamoną, karalius tarė: “Eik namo!”

⁵³So king Solomon sent, and they brought him down from the altar. He came and bowed down to king Solomon; and Solomon said to him, “Go to your house.”