¹Viešpaties siųstas Dievo vyras atėjo iš Judo į Betelį, kai Jeroboamas stovėjo prie aukuro, norėdamas smilkyti.

¹Behold, there came a man of God out of Judah by the word of Yahweh to Beth El: and Jeroboam was standing by the altar to burn incense.

²Jis šaukė prieš aukurą Viešpaties žodžius, sakydamas: “Aukure, aukure! Taip sako Viešpats: ‘Dovydo namams užgims sūnus, vardu Jozijas; jis aukos ant tavęs aukštumų kunigus, kurie čia smilko, ir žmonių kaulus sudegins ant tavęs’ ”.

²He cried against the altar by the word of Yahweh, and said, “Altar, altar, thus says Yahweh: ‘Behold, a son shall be born to the house of David, Josiah by name. On you he shall sacrifice the priests of the high places who burn incense on you, and they will burn men’s bones on you.’”

³Ir jis davė ženklą tą dieną, sakydamas: “Jūs matysite ženklą, kad Viešpats tikrai taip kalbėjo. Štai aukuras sugrius ir pelenai išbyrės”.

³He gave a sign the same day, saying, “This is the sign which Yahweh has spoken: Behold, the altar will be split apart, and the ashes that are on it will be poured out.”

⁴Karalius Jeroboamas, išgirdęs Dievo vyro žodžius, kuriuos jis kalbėjo prieš aukurą Betelyje, ištiesė savo ranką ir liepė suimti jį. Jo ranka, kurią jis buvo ištiesęs, padžiūvo ir jis nebegalėjo jos prie savęs pritraukti.

⁴It happened, when the king heard the saying of the man of God, which he cried against the altar in Bethel, that Jeroboam put out his hand from the altar, saying, “Seize him!” His hand, which he put out against him, dried up, so that he could not draw it back again to himself.

⁵Aukuras sugriuvo ir pelenai išbyrėjo pagal ženklą, kurį Dievo vyras buvo paskelbęs nuo Viešpaties.

⁵The altar also was split apart, and the ashes poured out from the altar, according to the sign which the man of God had given by the word of Yahweh.

⁶Tada karalius tarė Dievo vyrui: “Maldauk Viešpatį, savo Dievą, kad mano ranka būtų atstatyta”. Dievo vyras meldėsi, ir karaliaus ranka buvo atstatyta ir pasidarė, kokia buvo anksčiau.

⁶The king answered the man of God, “Now entreat the favor of Yahweh your God, and pray for me, that my hand may be restored me again.” The man of God entreated Yahweh, and the king’s hand was restored him again, and became as it was before.

⁷Karalius sakė Dievo vyrui: “Eime pas mane į namus pasistiprinti, ir aš tau atsilyginsiu”.

⁷The king said to the man of God, “Come home with me, and refresh yourself, and I will give you a reward.”

⁸Dievo vyras atsakė karaliui: “Jei man duotum pusę savo namų, aš neičiau su tavimi, nevalgyčiau duonos ir negerčiau vandens šitoje vietoje,

⁸The man of God said to the king, “Even if you gave me half of your house, I would not go in with you, neither would I eat bread nor drink water in this place;

⁹nes Viešpats man taip įsakė: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti keliu, kuriuo atėjai’ ”.

⁹for so was it commanded me by the word of Yahweh, saying, ‘You shall eat no bread, nor drink water, neither return by the way that you came.’”

¹⁰Taip jis nuėjo kitu keliu ir negrįžo tuo, kuriuo atėjo į Betelį.

¹⁰So he went another way, and didn’t return by the way that he came to Bethel.

¹¹Betelyje gyveno senas pranašas. Jo sūnūs parėję pasakojo jam viską, ką Dievo vyras buvo padaręs tą dieną Betelyje ir ką jis kalbėjo karaliui.

¹¹Now there lived an old prophet in Bethel; and one of his sons came and told him all the works that the man of God had done that day in Bethel. They also told their father the words which he had spoken to the king.

¹²Tada tėvas klausė: “Kuriuo keliu jis nuėjo?” Sūnūs parodė kelią, kuriuo nuėjo Dievo vyras.

¹²Their father said to them, “Which way did he go?” Now his sons had seen which way the man of God went, who came from Judah.

¹³Tėvas liepė pabalnoti asilą. Jie pabalnojo asilą, ir jis užsėdęs

¹³He said to his sons, “Saddle the donkey for me.” So they saddled the donkey for him; and he rode on it.

¹⁴nujojo paskui Dievo vyrą. Radęs jį sėdintį po ąžuolu, klausė: “Ar tu esi Dievo vyras, atėjęs iš Judo?” Jis atsakė: “Taip, aš”.

¹⁴He went after the man of God, and found him sitting under an oak. He said to him, “Are you the man of God who came from Judah?” He said, “I am.”

¹⁵Tuomet jis sakė: “Eime pas mane į namus ir užvalgyk duonos”.

¹⁵Then he said to him, “Come home with me, and eat bread.”

¹⁶Jis atsakė: “Negaliu grįžti su tavimi, nei valgyti duonos, nei gerti vandens su tavimi šioje vietoje,

¹⁶He said, “I may not return with you, nor go in with you; neither will I eat bread nor drink water with you in this place.

¹⁷nes man Viešpaties pasakyta: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti tuo keliu, kuriuo atėjai’ ”.

¹⁷For it was said to me by the word of Yahweh, ‘You shall eat no bread nor drink water there, nor turn again to go by the way that you came.’”

¹⁸Jis sakė jam: “Aš irgi esu pranašas kaip ir tu; angelas kalbėjo man Viešpaties žodžius, sakydamas: ‘Parsivesk jį į savo namus, kad jis galėtų valgyti ir gerti’ ”. Bet jis jam melavo.

¹⁸He said to him, “I also am a prophet as you are; and an angel spoke to me by the word of Yahweh, saying, ‘Bring him back with you into your house, that he may eat bread and drink water.’” He lied to him.

¹⁹Jie sugrįžo, valgė duonos ir gėrė vandens jo namuose.

¹⁹So he went back with him, and ate bread in his house, and drank water.

²⁰Jiems tebesėdint prie stalo, Viešpaties žodis atėjo pranašui, kuris buvo jį parsivedęs.

²⁰It happened, as they sat at the table, that the word of Yahweh came to the prophet who brought him back;

²¹Ir jis šaukė Dievo vyrui, kuris buvo atėjęs iš Judo: “Taip sako Viešpats: ‘Kadangi neklausei Viešpaties ir nesilaikei įsakymo, kurį tau davė Viešpats, tavo Dievas,

²¹and he cried to the man of God who came from Judah, saying, “Thus says Yahweh, ‘Because you have been disobedient to the mouth of Yahweh, and have not kept the commandment which Yahweh your God commanded you,

²²bet sugrįžai ir valgei duonos bei gėrei vandens vietoje, apie kurią Jis tau kalbėjo, kad nevalia joje nei duonos valgyti, nei vandens gerti, tavo lavonas nebus palaidotas tavo tėvų kape’ ”.

²²but came back, and have eaten bread and drunk water in the place of which he said to you, “Eat no bread, and drink no water”; your body shall not come to the tomb of your fathers.’”

²³Kai tas pavalgė ir atsigėrė, jis pabalnojo asilą pranašui, kurį buvo parsivedęs.

²³It happened, after he had eaten bread, and after he had drunk, that he saddled the donkey for the prophet whom he had brought back.

²⁴Jam keliaujant, jį sutiko liūtas ir nužudė. Jo lavonas gulėjo ant kelio, o asilas stovėjo šalia jo; taip pat ir liūtas stovėjo šalia lavono.

²⁴When he had gone, a lion met him by the way, and killed him. His body was cast in the way, and the donkey stood by it. The lion also stood by the body.

²⁵Žmonės praeidami ant kelio matė gulintį lavoną ir liūtą, stovintį šalia lavono. Atėję į miestą, kuriame gyveno senasis pranašas, pasakojo, ką buvo matę.

²⁵Behold, men passed by, and saw the body cast in the way, and the lion standing by the body; and they came and told it in the city where the old prophet lived.

²⁶Tai išgirdęs, pranašas, kuris jį buvo sugrąžinęs iš kelio, tarė: “Tai Dievo vyras, kuris buvo nepaklusnus Viešpaties žodžiui; todėl Viešpats jį atidavė liūtui, kuris jį sudraskė ir nužudė, kaip Viešpats buvo jam kalbėjęs”.

²⁶When the prophet who brought him back from the way heard of it, he said, “It is the man of God who was disobedient to the mouth of Yahweh. Therefore Yahweh has delivered him to the lion, which has mauled him and slain him, according to the word of Yahweh, which he spoke to him.”

²⁷Savo sūnums jis tarė: “Pabalnokite man asilą”. Ir jie pabalnojo.

²⁷He spoke to his sons, saying, “Saddle the donkey for me.” They saddled it.

²⁸Nuvykęs jis rado lavoną, gulintį ant kelio, ir asilą su liūtu, stovinčius šalia lavono. Liūtas nelietė nei lavono, nei asilo.

²⁸He went and found his body cast in the way, and the donkey and the lion standing by the body. The lion had not eaten the body, nor mauled the donkey.

²⁹Pranašas pakėlė Dievo vyro lavoną, uždėjo jį ant asilo ir pargabeno atgal į miestą, kad apraudotų jį ir palaidotų.

²⁹The prophet took up the body of the man of God, and laid it on the donkey, and brought it back. He came to the city of the old prophet to mourn, and to bury him.

³⁰Jis paguldė lavoną į savo paties kapą ir raudojo: “Ak, mano broli!”

³⁰He laid his body in his own grave; and they mourned over him, saying, “Alas, my brother!”

³¹Jį palaidojęs, jis tarė savo sūnums: “Kai numirsiu, palaidokite mane kape, kuriame palaidotas Dievo vyras; šalia jo kaulų padėkite mano kaulus,

³¹It happened, after he had buried him, that he spoke to his sons, saying, “When I am dead, then bury me in the tomb in which the man of God is buried. Lay my bones beside his bones.

³²nes žodis, kurį jis, Viešpačiui įsakius, šaukė prieš aukurą Betelyje ir prieš visas Samarijos miestų aukštumas, tikrai išsipildys”.

³²For the saying which he cried by the word of Yahweh against the altar in Bethel, and against all the houses of the high places which are in the cities of Samaria, will surely happen.”

³³Po viso to Jeroboamas neatsisakė savo pikto kelio, bet toliau skyrė kunigus aukštumoms iš prasčiausių žmonių. Kas norėdavo, tą jis įšventindavo aukštumų kunigu.

³³After this thing Jeroboam didn’t return from his evil way, but again made priests of the high places from among all the people. Whoever wanted to, he consecrated him, that there might be priests of the high places.

³⁴Tai buvo Jeroboamo namų nuodėmė, ir jie buvo sunaikinti bei pašalinti nuo žemės paviršiaus.

³⁴This thing became sin to the house of Jeroboam, even to cut it off, and to destroy it from off the surface of the earth.