¹Taigi aš nusprendžiau, kad neatvyksiu pas jus vėl su liūdesiu.

¹But I determined this for myself, that I would not come to you again in sorrow.

²O jei aš jus liūdinu, tai kas gi mane pralinksmins, jeigu ne mano nuliūdintasis?

²For if I make you sorry, then who will make me glad but he who is made sorry by me?

³Aš tai parašiau, kad atvykęs neturėčiau liūdėti dėl tų, kuriais derėtų džiaugtis, pasitikėdamas jumis visais, kad mano džiaugsmas yra ir visų jūsų džiaugsmas.

³And I wrote this very thing to you, so that, when I came, I wouldn’t have sorrow from them of whom I ought to rejoice; having confidence in you all, that my joy would be shared by all of you.

⁴Nes aš jums rašiau iš didelio skausmo ir širdies sielvarto, su gausiomis ašaromis, ne tam, kad jus nuliūdinčiau, bet kad pažintumėte meilę, kurios taip apsčiai jums turiu.

⁴For out of much affliction and anguish of heart I wrote to you with many tears, not that you should be made sorry, but that you might know the love that I have so abundantly for you.

⁵Bet jeigu kas nuliūdino, tai nuliūdino ne mane, bet,—kad neperdėčiau,—bent iš dalies­jus visus.

⁵But if any has caused sorrow, he has caused sorrow, not to me, but in part (that I not press too heavily) to you all.

⁶Tokiam žmogui pakanka daugumos paskirtos bausmės.

⁶Sufficient to such a one is this punishment which was inflicted by the many;

⁷Net atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad jo neapimtų pernelyg didelis liūdesys.

⁷so that on the contrary you should rather forgive him and comfort him, lest by any means such a one should be swallowed up with his excessive sorrow.

⁸Todėl aš prašau jus parodyti jam meilę.

⁸Therefore I beg you to confirm your love toward him.

⁹Nes tuo tikslu jums ir parašiau,­ kad patikrinčiau, ar jūs visais atžvilgiais esate klusnūs.

⁹For to this end I also wrote, that I might know the proof of you, whether you are obedient in all things.

¹⁰Kam jūs atleidžiate, tam atleidžiu ir aš; nes, jei kam atleidau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje,

¹⁰Now I also forgive whomever you forgive anything. For if indeed I have forgiven anything, I have forgiven that one for your sakes in the presence of Christ,

¹¹kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai.

¹¹that no advantage may be gained over us by Satan; for we are not ignorant of his schemes.

¹²Kai atvykau į Troadę skelbti Kristaus Evangelijos, durys man buvo Viešpaties atvertos,

¹²Now when I came to Troas for the Good News of Christ, and when a door was opened to me in the Lord,

¹³bet aš neturėjau savo dvasioje ramybės, kadangi nesutikau savo brolio Tito; tad atsisveikinęs iškeliavau į Makedoniją.

¹³I had no relief for my spirit, because I didn’t find Titus, my brother, but taking my leave of them, I went out into Macedonia.

¹⁴Dėkui Dievui, kuris visada veda mus Kristuje triumfo eisenoje ir per mus kiekvienoje vietoje skleidžia mielą Jo pažinimo kvapą.

¹⁴Now thanks be to God, who always leads us in triumph in Christ, and reveals through us the sweet aroma of his knowledge in every place.

¹⁵Juk mes esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp išgelbėtų ir tarp žūstančių.

¹⁵For we are a sweet aroma of Christ to God, in those who are saved, and in those who perish;

¹⁶Vieniems­mirties kvapas mirčiai, kitiems­gyvenimo kvapas gyvenimui. O kas gi yra tam tinkamas?

¹⁶to the one a stench from death to death; to the other a sweet aroma from life to life. Who is sufficient for these things?

¹⁷Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje.

¹⁷For we are not as so many, peddling the word of God. But as of sincerity, but as of God, in the sight of God, we speak in Christ.