¹Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguje.

¹For we know that if the earthly house of our tent is dissolved, we have a building from God, a house not made with hands, eternal, in the heavens.

²Todėl mes dejuojame, karštai trokšdami apsivilkti savo buveinę iš dangaus,

²For most certainly in this we groan, longing to be clothed with our habitation which is from heaven;

³nes aprengti nebūsime nuogi.

³if so be that being clothed we will not be found naked.

⁴Juk mes, esantys šioje palapinėje, dejuojame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta.

⁴For indeed we who are in this tent do groan, being burdened; not that we desire to be unclothed, but that we desire to be clothed, that what is mortal may be swallowed up by life.

⁵Tam mus paruošęs yra Dievas, kuris davė mums Dvasią kaip užstatą.

⁵Now he who made us for this very thing is God, who also gave to us the down payment of the Spirit.

⁶Todėl mes visada užtikrinti, žinodami, kad, kol gyvename namuose­kūne, mes nesame su Viešpačiu,—

⁶Therefore we are always confident and know that while we are at home in the body, we are absent from the Lord;

⁷mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu,—

⁷for we walk by faith, not by sight.

⁸tačiau esame užtikrinti ir norėtume verčiau palikti kūną ir būti kartu su Viešpačiu.

⁸We are courageous, I say, and are willing rather to be absent from the body, and to be at home with the Lord.

⁹Todėl mes siekiame,­tiek nebūdami, tiek būdami su Juo,­Jam patikti.

⁹Therefore also we make it our aim, whether at home or absent, to be well pleasing to him.

¹⁰Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė­gera ar bloga.

¹⁰For we must all be revealed before the judgment seat of Christ; that each one may receive the things in the body, according to what he has done, whether good or bad.

¹¹Todėl, pažindami Viešpaties baimę, mes stengiamės įtikinti žmones. Dievui mes esame atviri, tikiuosi, kad esame atviri ir jūsų sąžinėms.

¹¹Knowing therefore the fear of the Lord, we persuade men, but we are revealed to God; and I hope that we are revealed also in your consciences.

¹²Neprisistatome jums iš naujo, bet duodame progą pasigirti mumis, kad turėtumėte, ką sakyti žmonėms, besigiriantiems savo išore, o ne širdimi.

¹²For we are not commending ourselves to you again, but speak as giving you occasion of boasting on our behalf, that you may have something to answer those who boast in appearance, and not in heart.

¹³Jei mes išprotėję­tai Dievui; jei esame sveiko proto­tai dėl jūsų.

¹³For if we are beside ourselves, it is for God. Or if we are of sober mind, it is for you.

¹⁴Nes Kristaus meilė valdo mus, įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę.

¹⁴For the love of Christ constrains us; because we judge thus, that one died for all, therefore all died.

¹⁵O Jis mirė už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet Tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė.

¹⁵He died for all, that those who live should no longer live to themselves, but to him who for their sakes died and rose again.

¹⁶Todėl nuo šiol mes nė vieno nebepažįstame pagal kūną. Jei mes ir pažinome Kristų pagal kūną, tai dabar taip Jo nebepažįstame.

¹⁶Therefore we know no one after the flesh from now on. Even though we have known Christ after the flesh, yet now we know him so no more.

¹⁷Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena­ praėjo, štai visa tapo nauja.

¹⁷Therefore if anyone is in Christ, he is a new creation. The old things have passed away. Behold, all things have become new.

¹⁸O visa tai iš Dievo, kuris per Jėzų Kristų sutaikino mus su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnavimą.

¹⁸But all things are of God, who reconciled us to himself through Jesus Christ, and gave to us the ministry of reconciliation;

¹⁹Tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį.

¹⁹namely, that God was in Christ reconciling the world to himself, not reckoning to them their trespasses, and having committed to us the word of reconciliation.

²⁰Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu maldaujame: “Susitaikinkite su Dievu!”

²⁰We are therefore ambassadors on behalf of Christ, as though God were entreating by us: we beg you on behalf of Christ, be reconciled to God.

²¹Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu.

²¹For him who knew no sin he made to be sin on our behalf; so that in him we might become the righteousness of God.