¹Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su vyresniaisiais ir oratoriumi Tertulu. Jie pateikė valdytojui kaltinimus prieš Paulių.

¹After five days, the high priest, Ananias, came down with certain elders and an orator, one Tertullus. They informed the governor against Paul.

²Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą: “Tavo rūpesčiu turėdami tikrą taiką ir didelę gerovę šitoje tautoje,

²When he was called, Tertullus began to accuse him, saying, “Seeing that by you we enjoy much peace, and that excellent measures are coming to this nation,

³mes, prakilnusis Feliksai, visuomet ir visur tai pripažįstame su didžiu dėkingumu.

³we accept it in all ways and in all places, most excellent Felix, with all thankfulness.

⁴Nenorėdamas tavęs ilgiau gaišinti, prašau tave trumpai mūsų paklausyti su savo įprastu maloningumu.

⁴But, that I don’t delay you, I entreat you to bear with us and hear a few words.

⁵Mes nustatėme šį žmogų esant tarsi marą. Jis kursto maištą viso pasaulio žydijoje ir yra nazariečių sektos vadeiva.

⁵For we have found this man to be a plague, an instigator of insurrections among all the Jews throughout the world, and a ringleader of the sect of the Nazarenes.

⁶Jis net mėgino išniekinti šventyklą. Štai kodėl jį suėmėme ir norėjome nuteisti pagal savąjį Įstatymą.

⁶He even tried to profane the temple, and we arrested him. TR adds “We wanted to judge him according to our law,”

⁷Bet tribūnas Lisijas su didele prievarta išplėšė jį iš mūsų rankų

⁷ TR adds “but the commanding officer, Lysias, came by and with great violence took him out of our hands,”

⁸ir liepė jo kaltintojams atvykti pas tave. Apie tai, kuo jį kaltiname, pats galėsi viską sužinoti, jį išklausinėjęs”.

⁸ TR adds “commanding his accusers to come to you.” By examining him yourself you may ascertain all these things of which we accuse him.”

⁹Tiems žodžiams pritarė žydai, tvirtindami, kad taip esą iš tikrųjų.

⁹The Jews also joined in the attack, affirming that these things were so.

¹⁰Valdytojui davus ženklą, Paulius atsakė: “Žinodamas tave jau daug metų esant šios tautos teisėju, drąsiai ginsiu savo bylą.

¹⁰When the governor had beckoned to him to speak, Paul answered, “Because I know that you have been a judge of this nation for many years, I cheerfully make my defense,

¹¹Tau nesunku nustatyti, jog praėjo ne daugiau kaip dvylika dienų, kai atvykau į Jeruzalę pagarbinti.

¹¹seeing that you can recognize that it is not more than twelve days since I went up to worship at Jerusalem.

¹²Ir niekas manęs nematė su kuo nors besiginčijant šventykloje nei suburiant minią sinagogose ar mieste.

¹²In the temple they didn’t find me disputing with anyone or stirring up a crowd, either in the synagogues, or in the city.

¹³Jie negali įrodyti to, kuo dabar mane kaltina.

¹³Nor can they prove to you the things of which they now accuse me.

¹⁴Bet aš tau išpažįstu, jog tarnauju savo tėvų Dievui pagal Kelią, jų vadinamą sekta, tikėdamas visa, kas parašyta Įstatyme ir Pranašuose,

¹⁴But this I confess to you, that after the Way, which they call a sect, so I serve the God of our fathers, believing all things which are according to the law, and which are written in the prophets;

¹⁵ir turiu viltį Dieve, kurią jie patys irgi pripažįsta, jog bus prisikėlimas iš numirusių­tiek teisiųjų, tiek neteisiųjų.

¹⁵having hope toward God, which these also themselves look for, that there will be a resurrection of the dead, both of the just and unjust.

¹⁶Todėl stengiuosi visuomet turėti tyrą sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones.

¹⁶Herein I also practice always having a conscience void of offense toward God and men.

¹⁷Aš po daugelio metų atkeliavau savo tautai atiduoti gailestingumo dovanų ir aukų.

¹⁷Now after some years, I came to bring gifts for the needy to my nation, and offerings;

¹⁸Todėl kai kurie Azijos žydai rado mane apsivaliusį šventykloje be jokios minios ir be jokio triukšmo.

¹⁸amid which certain Jews from Asia found me purified in the temple, not with a mob, nor with turmoil.

¹⁹Tai jiems reikėtų čia būti ir, jei ką turi prieš mane, kaltinti tavo akyse.

¹⁹They ought to have been here before you, and to make accusation, if they had anything against me.

²⁰Pagaliau tegul ir šitie pasako, kokį nusikaltimą jie man įrodė, kai stovėjau prieš sinedrioną?

²⁰Or else let these men themselves say what injustice they found in me when I stood before the council,

²¹Nebent tik žodžius, kuriuos šaukiau, stovėdamas tarp jų: ‘Šiandien jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimą!’ ”

²¹unless it is for this one thing that I cried standing among them, ‘Concerning the resurrection of the dead I am being judged before you today!’”

²²Feliksas, gerai nusimanydamas apie tą Kelią, tai išklausęs, atidėjo skundo svarstymą, sakydamas: “Kai atvyks tribūnas Lisijas, tuomet ir išaiškinsiu jūsų klausimą”.

²²But Felix, having more exact knowledge concerning the Way, deferred them, saying, “When Lysias, the commanding officer, comes down, I will decide your case.”

²³Jis davė nurodymą šimtininkui saugoti Paulių, tačiau daryti jam lengvatų ir niekam iš jo žmonių nedrausti jam patarnauti ar pas jį ateiti.

²³He ordered the centurion that Paul should be kept in custody, and should have some privileges, and not to forbid any of his friends to serve him or to visit him.

²⁴Po kelių dienų Feliksas atėjo su savo žmona Druzila, kuri buvo žydė. Jis liepė pakviesti Paulių ir išklausė jo apie tikėjimą Kristumi.

²⁴But after some days, Felix came with Drusilla, his wife, who was a Jewess, and sent for Paul, and heard him concerning the faith in Christ Jesus.

²⁵Pauliui dėstant apie teisumą, susilaikymą ir būsimąjį teismą, Feliksas išsigando ir tarė: “Šiam kartui užtenka. Gali eiti. Kai turėsiu laiko, tave pasišauksiu”.

²⁵As he reasoned about righteousness, self-control, and the judgment to come, Felix was terrified, and answered, “Go your way for this time, and when it is convenient for me, I will summon you.”

²⁶Be to, jis tikėjosi, kad Paulius duos jam pinigų, jog jį išleistų, todėl dažniau jį kviesdavosi ir su juo kalbėdavosi.

²⁶Meanwhile, he also hoped that money would be given to him by Paul, that he might release him. Therefore also he sent for him more often, and talked with him.

²⁷Prabėgus dvejiems metams, Feliksą pakeitė įpėdinis Porcijus Festas. Norėdamas padaryti žydams malonumą, Feliksas paliko Paulių kalėjime.

²⁷But when two years were fulfilled, Felix was succeeded by Porcius Festus, and desiring to gain favor with the Jews, Felix left Paul in bonds.