¹Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo prie kapo ir pamatė, kad akmuo nuo kapo nuristas.

¹Now on the first day of the week, Mary Magdalene went early, while it was still dark, to the tomb, and saw the stone taken away from the tomb.

²Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: “Paėmė Viešpatį iš kapo, ir nežinome, kur Jį padėjo”.

²Therefore she ran and came to Simon Peter, and to the other disciple whom Jesus loved, and said to them, “They have taken away the Lord out of the tomb, and we don’t know where they have laid him!”

³Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo.

³Therefore Peter and the other disciple went out, and they went toward the tomb.

⁴Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapą.

⁴They both ran together. The other disciple outran Peter, and came to the tomb first.

⁵Pasilenkęs jis pamatė numestas drobules, tačiau į vidų nėjo.

⁵Stooping and looking in, he saw the linen cloths lying, yet he didn’t enter in.

⁶Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir pamatė numestas drobules

⁶Then Simon Peter came, following him, and entered into the tomb. He saw the linen cloths lying,

⁷ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą.

⁷and the cloth that had been on his head, not lying with the linen cloths, but rolled up in a place by itself.

⁸Tada įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.

⁸So then the other disciple who came first to the tomb also entered in, and he saw and believed.

⁹Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad Jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.

⁹For as yet they didn’t know the Scripture, that he must rise from the dead.

¹⁰Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.

¹⁰So the disciples went away again to their own homes.

¹¹O Marija stovėjo lauke prie kapo ir verkė. Verkdama ji pasilenkė, pažvelgė į kapo vidų

¹¹But Mary was standing outside at the tomb weeping. So, as she wept, she stooped and looked into the tomb,

¹²ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius­vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje­ten, kur būta Jėzaus kūno.

¹²and she saw two angels in white sitting, one at the head, and one at the feet, where the body of Jesus had lain.

¹³Jie paklausė ją: “Moterie, ko verki?” Ji atsakė: “Paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur Jį padėjo”.

¹³They told her, “Woman, why are you weeping?” She said to them, “Because they have taken away my Lord, and I don’t know where they have laid him.”

¹⁴Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus.

¹⁴When she had said this, she turned around and saw Jesus standing, and didn’t know that it was Jesus.

¹⁵Jėzus jai tarė: “Moterie, ko verki? Ko ieškai?” Ji, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: “Gerbiamasis, jei tamsta Jį išnešei, pasakyk man, kur Jį padėjai. Aš Jį pasiimsiu”.

¹⁵Jesus said to her, “Woman, why are you weeping? Who are you looking for?” She, supposing him to be the gardener, said to him, “Sir, if you have carried him away, tell me where you have laid him, and I will take him away.”

¹⁶Jėzus jai sako: “Marija!” Ji atsigręžė ir sušuko: “Rabuni!” (Tai reiškia: “Mokytojau”).

¹⁶Jesus said to her, “Mary.” She turned and said to him, “Rabboni Rabboni is a transliteration of the Hebrew word for “great teacher.” !” which is to say, “Teacher or, Master !”

¹⁷Jėzus jai tarė: “Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’ ”.

¹⁷Jesus said to her, “Don’t hold me, for I haven’t yet ascended to my Father; but go to my brothers, and tell them, ‘I am ascending to my Father and your Father, to my God and your God.’”

¹⁸Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką Jis jai sakęs.

¹⁸Mary Magdalene came and told the disciples that she had seen the Lord, and that he had said these things to her.

¹⁹Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: “Ramybė jums!”

¹⁹When therefore it was evening, on that day, the first day of the week, and when the doors were locked where the disciples were assembled, for fear of the Jews, Jesus came and stood in the midst, and said to them, “Peace be to you.”

²⁰Tai pasakęs, Jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.

²⁰When he had said this, he showed them his hands and his side. The disciples therefore were glad when they saw the Lord.

²¹Jėzus vėl tarė: “Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu”.

²¹Jesus therefore said to them again, “Peace be to you. As the Father has sent me, even so I send you.”

²²Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: “Priimkite Šventąją Dvasią.

²²When he had said this, he breathed on them, and said to them, “Receive the Holy Spirit!

²³Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,­sulaikytos”.

²³ If you forgive anyone’s sins, they have been forgiven them. If you retain anyone’s sins, they have been retained.”

²⁴Vieno iš dvylikos­Tomo, vadinamo Dvyniu,­nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo.

²⁴But Thomas, one of the twelve, called Didymus, wasn’t with them when Jesus came.

²⁵Tad kiti mokiniai jam kalbėjo: “Mes matėme Viešpatį!” O jis atsakė: “Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono­netikėsiu”.

²⁵The other disciples therefore said to him, “We have seen the Lord!” But he said to them, “Unless I see in his hands the print of the nails, and put my hand into his side, I will not believe.”

²⁶Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: “Ramybė jums!”

²⁶After eight days again his disciples were inside, and Thomas was with them. Jesus came, the doors being locked, and stood in the midst, and said, “Peace be to you.”

²⁷Paskui kreipėsi į Tomą: “Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintis­būk tikintis”.

²⁷Then he said to Thomas, “Reach here your finger, and see my hands. Reach here your hand, and put it into my side. Don’t be unbelieving, but believing.”

²⁸Tomas atsakė Jam: “Mano Viešpats ir mano Dievas!”

²⁸Thomas answered him, “My Lord and my God!”

²⁹Jėzus jam tarė: “Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!”

²⁹Jesus said to him, “Because you have seen me, TR adds “ Thomas,” you have believed. Blessed are those who have not seen, and have believed.”

³⁰Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje.

³⁰Therefore Jesus did many other signs in the presence of his disciples, which are not written in this book;

³¹O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą.

³¹but these are written, that you may believe that Jesus is the Christ, the Son of God, and that believing you may have life in his name.