¹Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.

¹Remember, Yahweh, what has come on us: Look, and see our reproach.

²Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.

²Our inheritance is turned to strangers, Our houses to aliens.

³Mes esame našlaičiai, mūsų motinos­našlės;

³We are orphans and fatherless; Our mothers are as widows.

⁴privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.

⁴We have drunken our water for money; Our wood is sold to us.

⁵Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.

⁵Our pursuers are on our necks: We are weary, and have no rest.

⁶Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.

⁶We have given the hand to the Egyptians, To the Assyrians, to be satisfied with bread.

⁷Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.

⁷Our fathers sinned, and are no more; We have borne their iniquities.

⁸Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.

⁸Servants rule over us: There is none to deliver us out of their hand.

⁹Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.

⁹We get our bread at the peril of our lives, Because of the sword of the wilderness.

¹⁰Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.

¹⁰Our skin is black like an oven, Because of the burning heat of famine.

¹¹Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.

¹¹They ravished the women in Zion, The virgins in the cities of Judah.

¹²Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.

¹²Princes were hanged up by their hand: The faces of elders were not honored.

¹³Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.

¹³The young men bare the mill; The children stumbled under the wood.

¹⁴Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.

¹⁴The elders have ceased from the gate, The young men from their music.

¹⁵Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.

¹⁵The joy of our heart is ceased; Our dance is turned into mourning.

¹⁶Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.

¹⁶The crown is fallen from our head: Woe to us! for we have sinned.

¹⁷Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.

¹⁷For this our heart is faint; For these things our eyes are dim;

¹⁸Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.

¹⁸For the mountain of Zion, which is desolate: The foxes walk on it.

¹⁹Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.

¹⁹You, Yahweh, remain forever; Your throne is from generation to generation.

²⁰Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?

²⁰Why do you forget us forever, And forsake us so long time?

²¹Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!

²¹Turn us to yourself, Yahweh, and we shall be turned. Renew our days as of old.

²²Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?

²²But you have utterly rejected us; You are very angry against us.