¹Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,

¹Since many have undertaken to set in order a narrative concerning those matters which have been fulfilled among us,

²kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,

²even as those who from the beginning were eyewitnesses and servants of the word delivered them to us,

³tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,

³it seemed good to me also, having traced the course of all things accurately from the first, to write to you in order, most excellent Theophilus;

⁴kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.

⁴that you might know the certainty concerning the things in which you were instructed.

⁵Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.

⁵There was in the days of Herod, the king of Judea, a certain priest named Zacharias, of the priestly division of Abijah. He had a wife of the daughters of Aaron, and her name was Elizabeth.

⁶Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.

⁶They were both righteous before God, walking blamelessly in all the commandments and ordinances of the Lord.

⁷Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.

⁷But they had no child, because Elizabeth was barren, and they both were well advanced in years.

⁸Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,

⁸Now it happened, while he executed the priest’s office before God in the order of his division,

⁹kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.

⁹according to the custom of the priest’s office, his lot was to enter into the temple of the Lord and burn incense.

¹⁰Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.

¹⁰The whole multitude of the people were praying outside at the hour of incense.

¹¹Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.

¹¹An angel of the Lord appeared to him, standing on the right side of the altar of incense.

¹²Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.

¹²Zacharias was troubled when he saw him, and fear fell upon him.

¹³Bet angelas jam tarė: “Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.

¹³But the angel said to him, “Don’t be afraid, Zacharias, because your request has been heard, and your wife, Elizabeth, will bear you a son, and you shall call his name John.

¹⁴Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,

¹⁴You will have joy and gladness; and many will rejoice at his birth.

¹⁵nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios,

¹⁵For he will be great in the sight of the Lord, and he will drink no wine nor strong drink. He will be filled with the Holy Spirit, even from his mother’s womb.

¹⁶ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą.

¹⁶He will turn many of the children of Israel to the Lord, their God.

¹⁷Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą”.

¹⁷He will go before him in the spirit and power of Elijah, ‘to turn the hearts of the fathers to the children,’ and the disobedient to the wisdom of the just; to prepare a people prepared for the Lord.”

¹⁸Tada Zacharijas atsakė angelui: “Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna”.

¹⁸Zacharias said to the angel, “How can I be sure of this? For I am an old man, and my wife is well advanced in years.”

¹⁹Angelas jam atsakė: “Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią.

¹⁹The angel answered him, “I am Gabriel, who stands in the presence of God. I was sent to speak to you, and to bring you this good news.

²⁰Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu”.

²⁰Behold, you will be silent and not able to speak, until the day that these things will happen, because you didn’t believe my words, which will be fulfilled in their proper time.”

²¹Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.

²¹The people were waiting for Zacharias, and they marveled that he delayed in the temple.

²²Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.

²²When he came out, he could not speak to them, and they perceived that he had seen a vision in the temple. He continued making signs to them, and remained mute.

²³Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo.

²³It happened, when the days of his service were fulfilled, he departed to his house.

²⁴Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:

²⁴After these days Elizabeth, his wife, conceived, and she hid herself five months, saying,

²⁵“Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse”.

²⁵“Thus has the Lord done to me in the days in which he looked at me, to take away my reproach among men.”

²⁶Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą

²⁶Now in the sixth month, the angel Gabriel was sent from God to a city of Galilee, named Nazareth,

²⁷pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.

²⁷to a virgin pledged to be married to a man whose name was Joseph, of the house of David. The virgin’s name was Mary.

²⁸Atėjęs pas ją, angelas tarė: “Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!”

²⁸Having come in, the angel said to her, “Rejoice, you highly favored one! The Lord is with you. Blessed are you among women!”

²⁹Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.

²⁹But when she saw him, she was greatly troubled at the saying, and considered what kind of salutation this might be.

³⁰O angelas jai tarė: “Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!

³⁰The angel said to her, “Don’t be afraid, Mary, for you have found favor with God.

³¹Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.

³¹Behold, you will conceive in your womb, and bring forth a son, and will call his name ‘Jesus.’

³²Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;

³²He will be great, and will be called the Son of the Most High. The Lord God will give him the throne of his father, David,

³³Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo”.

³³and he will reign over the house of Jacob forever. There will be no end to his Kingdom.”

³⁴Marija paklausė angelą: “Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?”

³⁴Mary said to the angel, “How can this be, seeing I am a virgin?”

³⁵Angelas jai atsakė, tardamas: “Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.

³⁵The angel answered her, “The Holy Spirit will come on you, and the power of the Most High will overshadow you. Therefore also the holy one who is born from you will be called the Son of God.

³⁶Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai,

³⁶Behold, Elizabeth, your relative, also has conceived a son in her old age; and this is the sixth month with her who was called barren.

³⁷nes Dievui nėra negalimų dalykų”.

³⁷For everything spoken by God is possible.”

³⁸Tada Marija atsakė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį”. Ir angelas nuo jos pasitraukė.

³⁸Mary said, “Behold, the handmaid of the Lord; be it to me according to your word.” The angel departed from her.

³⁹Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.

³⁹Mary arose in those days and went into the hill country with haste, into a city of Judah,

⁴⁰Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.

⁴⁰and entered into the house of Zacharias and greeted Elizabeth.

⁴¹Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios.

⁴¹It happened, when Elizabeth heard Mary’s greeting, that the baby leaped in her womb, and Elizabeth was filled with the Holy Spirit.

⁴²Ji balsiai sušuko ir tarė: “Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!

⁴²She called out with a loud voice, and said, “Blessed are you among women, and blessed is the fruit of your womb!

⁴³Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!

⁴³Why am I so favored, that the mother of my Lord should come to me?

⁴⁴Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.

⁴⁴For behold, when the voice of your greeting came into my ears, the baby leaped in my womb for joy!

⁴⁵Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”.

⁴⁵Blessed is she who believed, for there will be a fulfillment of the things which have been spoken to her from the Lord!”

⁴⁶O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį,

⁴⁶Mary said, “My soul magnifies the Lord.

⁴⁷ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

⁴⁸nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

⁴⁸for he has looked at the humble state of his handmaid. For behold, from now on, all generations will call me blessed.

⁴⁹nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!

⁴⁹For he who is mighty has done great things for me. Holy is his name.

⁵⁰Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.

⁵¹Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.

⁵¹He has shown strength with his arm. He has scattered the proud in the imagination of their hearts.

⁵²Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.

⁵²He has put down princes from their thrones. And has exalted the lowly.

⁵³Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.

⁵³He has filled the hungry with good things. He has sent the rich away empty.

⁵⁴Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,

⁵⁵kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams­Abraomui ir jo palikuonims per amžius”.

⁵⁵As he spoke to our fathers, to Abraham and his seed forever.”

⁵⁶Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.

⁵⁶Mary stayed with her about three months, and then returned to her house.

⁵⁷Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.

⁵⁷Now the time that Elizabeth should give birth was fulfilled, and she brought forth a son.

⁵⁸Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.

⁵⁸Her neighbors and her relatives heard that the Lord had magnified his mercy towards her, and they rejoiced with her.

⁵⁹Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu­Zachariju.

⁵⁹It happened on the eighth day, that they came to circumcise the child; and they would have called him Zacharias, after the name of the father.

⁶⁰Atsakydama jo motina tarė: “O, ne! Jis vadinsis Jonas”.

⁶⁰His mother answered, “Not so; but he will be called John.”

⁶¹Jie jai sakė: “Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo”.

⁶¹They said to her, “There is no one among your relatives who is called by this name.”

⁶²Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.

⁶²They made signs to his father, what he would have him called.

⁶³Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: “Jo vardas­Jonas”. Ir visi stebėjosi.

⁶³He asked for a writing tablet, and wrote, “His name is John.” They all marveled.

⁶⁴Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas Dievą.

⁶⁴His mouth was opened immediately, and his tongue freed, and he spoke, blessing God.

⁶⁵Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.

⁶⁵Fear came on all who lived around them, and all these sayings were talked about throughout all the hill country of Judea.

⁶⁶Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: “Kas gi bus iš to vaiko?” Ir Viešpaties ranka buvo su juo.

⁶⁶All who heard them laid them up in their heart, saying, “What then will this child be?” The hand of the Lord was with him.

⁶⁷Kūdikio tėvas Zacharijas tapo pilnas Šventosios Dvasios ir pranašavo:

⁶⁷His father, Zacharias, was filled with the Holy Spirit, and prophesied, saying,

⁶⁸“Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.

⁶⁸“Blessed be the Lord, the God of Israel, for he has visited and worked redemption for his people;

⁶⁹Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,

⁷⁰kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,

⁷¹jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,

⁷²tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,

⁷²to show mercy towards our fathers, to remember his holy covenant,

⁷³priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,

⁷⁴išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti

⁷⁴to grant to us that we, being delivered out of the hand of our enemies, should serve him without fear,

⁷⁵per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse.­

⁷⁶O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;

⁷⁶And you, child, will be called a prophet of the Most High, for you will go before the face of the Lord to prepare his ways,

⁷⁷tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą

⁷⁸ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,

⁷⁸because of the tender mercy of our God, whereby the dawn from on high will visit us,

⁷⁹kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią”.

⁷⁹to shine on those who sit in darkness and the shadow of death; to guide our feet into the way of peace.”

⁸⁰Kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.

⁸⁰The child was growing, and becoming strong in spirit, and was in the desert until the day of his public appearance to Israel.