¹Kartą, kai minios veržėsi prie Jo klausytis Dievo žodžio, Jis stovėjo prie Genezareto ežero

¹Now it happened, while the multitude pressed on him and heard the word of God, that he was standing by the lake of Gennesaret.

²ir pamatė dvi valtis, stovinčias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus.

²He saw two boats standing by the lake, but the fishermen had gone out of them, and were washing their nets.

³Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, Jis paprašė truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.

³He entered into one of the boats, which was Simon’s, and asked him to put out a little from the land. He sat down and taught the multitudes from the boat.

⁴Baigęs kalbėti, Jis tarė Simonui: “Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui”.

⁴When he had finished speaking, he said to Simon, “Put out into the deep, and let down your nets for a catch.”

⁵Simonas Jam atsakė: “Mokytojau, visą naktį vargę, mes nieko nesugavome, bet dėl Tavo žodžio užmesiu tinklą”.

⁵Simon answered him, “Master, we worked all night, and took nothing; but at your word I will let down the net.”

⁶Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net jų tinklas pradėjo trūkinėti.

⁶When they had done this, they caught a great multitude of fish, and their net was breaking.

⁷Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tie atplaukė ir pripildė žuvų abi valtis, kad jos beveik skendo.

⁷They beckoned to their partners in the other boat, that they should come and help them. They came, and filled both boats, so that they began to sink.

⁸Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui po kojų, sakydamas: “Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš­nusidėjėlis!”

⁸But Simon Peter, when he saw it, fell down at Jesus’ knees, saying, “Depart from me, for I am a sinful man, Lord.”

⁹Mat jį ir visus draugus apėmė nuostaba dėl to valksmo žuvų, kurias jie sugavo;

⁹For he was amazed, and all who were with him, at the catch of fish which they had caught;

¹⁰taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: “Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi”.

¹⁰and so also were James and John, sons of Zebedee, who were partners with Simon. Jesus said to Simon, “Don’t be afraid. From now on you will be catching people alive.”

¹¹Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nusekė paskui Jį.

¹¹When they had brought their boats to land, they left everything, and followed him.

¹²Jam esant viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: “Viešpatie, jei nori, gali mane apvalyti!”

¹²It happened, while he was in one of the cities, behold, there was a man full of leprosy. When he saw Jesus, he fell on his face, and begged him, saying, “Lord, if you want to, you can make me clean.”

¹³Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: “Noriu, būk švarus!” Ir iškart raupsai pranyko.

¹³He stretched out his hand, and touched him, saying, “I want to. Be made clean.” Immediately the leprosy left him.

¹⁴Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: “Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta, jiems paliudyti”.

¹⁴He commanded him to tell no one, “But go your way, and show yourself to the priest, and offer for your cleansing according to what Moses commanded, for a testimony to them.”

¹⁵Tačiau garsas apie Jį sklido vis plačiau, ir didelės minios rinkdavosi Jo pasiklausyti bei pagyti nuo savo ligų.

¹⁵But the report concerning him spread much more, and great multitudes came together to hear, and to be healed by him of their infirmities.

¹⁶O Jis pasitraukdavo į dykvietes melstis.

¹⁶But he withdrew himself into the desert, and prayed.

¹⁷Vieną dieną, kai Jis mokė žmones, ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, susirinkusių iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų bei Jeruzalės. Ir ten buvo Viešpaties jėga, kad gydytų žmones.

¹⁷It happened on one of those days, that he was teaching; and there were Pharisees and teachers of the law sitting by, who had come out of every village of Galilee, Judea, and Jerusalem. The power of the Lord was with him to heal them.

¹⁸Štai vyrai neštuvais atnešė paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti į vidų ir paguldyti priešais Jėzų.

¹⁸Behold, men brought a paralyzed man on a cot, and they sought to bring him in to lay before Jesus.

¹⁹Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių gausybės, jie užlipo ant stogo ir, praardę jį, nuleido ligonį kartu su neštuvais žemyn ties Jėzumi.

¹⁹Not finding a way to bring him in because of the multitude, they went up to the housetop, and let him down through the tiles with his cot into the midst before Jesus.

²⁰Matydamas jų tikėjimą, Jis tarė: “Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!”

²⁰Seeing their faith, he said to him, “Man, your sins are forgiven you.”

²¹Tada Rašto žinovai ir fariziejai pradėjo svarstyti: “Kas per vienas šitas piktžodžiaujantis? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?”

²¹The scribes and the Pharisees began to reason, saying, “Who is this that speaks blasphemies? Who can forgive sins, but God alone?”

²²Jėzus, supratęs jų mintis, prabilo: “Kodėl taip svarstote savo širdyse?

²²But Jesus, perceiving their thoughts, answered them, “Why are you reasoning so in your hearts?

²³Kas lengviau­ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis ir vaikščiok’?

²³ Which is easier to say, ‘Your sins are forgiven you;’ or to say, ‘Arise and walk?’

²⁴O kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje valdžią atleisti nuodėmes,­čia Jis tarė paralyžiuotajam,­sakau tau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo!”

²⁴ But that you may know that the Son of Man has authority on earth to forgive sins” (he said to the paralyzed man), “I tell you, arise, and take up your cot, and go to your house.”

²⁵Tas tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo namo.

²⁵Immediately he rose up before them, and took up that which he was laying on, and departed to his house, glorifying God.

²⁶Visi didžiai stebėjosi ir šlovino Dievą. Apimti baimės, jie kalbėjo: “Šiandien matėme stebinančių dalykų!”

²⁶Amazement took hold on all, and they glorified God. They were filled with fear, saying, “We have seen strange things today.”

²⁷Po to išėjęs Jis pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį muitinėje, ir jam tarė: “Sek paskui mane!”

²⁷After these things he went out, and saw a tax collector named Levi sitting at the tax office, and said to him, “Follow me!”

²⁸Tas atsikėlė ir, viską palikęs, nusekė paskui Jį.

²⁸He left everything, and rose up and followed him.

²⁹Levis savo namuose iškėlė Jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių.

²⁹Levi made a great feast for him in his house. There was a great crowd of tax collectors and others who were reclining with them.

³⁰Rašto žinovai ir fariziejai murmėjo ir prikaišiojo Jėzaus mokiniams: “Kodėl jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?”

³⁰Their scribes and the Pharisees murmured against his disciples, saying, “Why do you eat and drink with the tax collectors and sinners?”

³¹Jėzus jiems atsakė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams.

³¹Jesus answered them, “Those who are healthy have no need for a physician, but those who are sick do.

³²Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.

³² I have not come to call the righteous, but sinners to repentance.”

³³Tada jie sakė Jam: “Kodėl Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir meldžiasi, taip pat ir fariziejų mokiniai, o Tavieji valgo ir geria?”

³³They said to him, “Why do John’s disciples often fast and pray, likewise also the disciples of the Pharisees, but yours eat and drink?”

³⁴Jėzus jiems atsakė: “Argi galite versti pasninkauti vestuvininkus, kol su jais yra jaunikis?

³⁴He said to them, “Can you make the friends of the bridegroom fast, while the bridegroom is with them?

³⁵Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus”.

³⁵ But the days will come when the bridegroom will be taken away from them. Then they will fast in those days.”

³⁶Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: “Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.

³⁶He also told a parable to them. “No one puts a piece from a new garment on an old garment, or else he will tear the new, and also the piece from the new will not match the old.

³⁷Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų.

³⁷ No one puts new wine into old wineskins, or else the new wine will burst the skins, and it will be spilled, and the skins will be destroyed.

³⁸Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius, ir tada abeji išsilaiko.

³⁸ But new wine must be put into fresh wineskins, and both are preserved.

³⁹Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’ ”

³⁹ No man having drunk old wine immediately desires new, for he says, ‘The old is better.’”