¹Jis vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie Jo susirinko didžiausia minia, kad Jis net įlipo į valtį ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko ant kranto palei ežerą.

¹Again he began to teach by the seaside. A great multitude was gathered to him, so that he entered into a boat in the sea, and sat down. All the multitude were on the land by the sea.

²Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas sakė:

²He taught them many things in parables, and told them in his teaching,

³“Paklausykite! Štai sėjėjas išėjo sėti.

³ “Listen! Behold, the farmer went out to sow,

⁴Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę padangių paukščiai juos sulesė.

⁴ and it happened, as he sowed, some seed fell by the road, and the birds TR adds “of the air” came and devoured it.

⁵Kiti nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo nedaug žemės, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.

⁵ Others fell on the rocky ground, where it had little soil, and immediately it sprang up, because it had no depth of soil.

⁶Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.

⁶ When the sun had risen, it was scorched; and because it had no root, it withered away.

⁷Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus.

⁷ Others fell among the thorns, and the thorns grew up, and choked it, and it yielded no fruit.

⁸Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni trisdešimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, treti šimteriopą”.

⁸ Others fell into the good ground, and yielded fruit, growing up and increasing. Some brought forth thirty times, some sixty times, and some one hundred times as much.”

⁹Jis pasakė jiems: “Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

⁹He said, “Whoever has ears to hear, let him hear.”

¹⁰Kai Jėzus pasiliko vienas, aplink Jį esantys kartu su dvylika paklausė apie palyginimą.

¹⁰When he was alone, those who were around him with the twelve asked him about the parables.

¹¹Jis atsakė: “Jums duota suprasti Dievo karalystės paslaptis, o pašaliniams viskas sakoma palyginimais,

¹¹He said to them, “To you is given the mystery of the Kingdom of God, but to those who are outside, all things are done in parables,

¹²kad jie ‘regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nuodėmės nebūtų jiems atleistos’ ”.

¹² that ‘seeing they may see, and not perceive; and hearing they may hear, and not understand; lest perhaps they should turn again, and their sins should be forgiven them.’” Isaiah 6:9-10

¹³Ir Jis paklausė: “Nejaugi nesuprantate šito palyginimo? Tai kaip suprasite visus kitus palyginimus?

¹³He said to them, “Don’t you understand this parable? How will you understand all of the parables?

¹⁴Sėjėjas sėja žodį.

¹⁴ The farmer sows the word.

¹⁵Palei kelią sėjamas žodis­tai tie, kuriems vos išgirdus, tuoj pat ateina šėtonas ir išplėšia jų širdyse pasėtąjį žodį.

¹⁵ The ones by the road are the ones where the word is sown; and when they have heard, immediately Satan comes, and takes away the word which has been sown in them.

¹⁶Panašiai ir su tais, kurie pasėti uolėtoje dirvoje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima.

¹⁶ These in the same way are those who are sown on the rocky places, who, when they have heard the word, immediately receive it with joy.

¹⁷Bet jie neturi savyje šaknų ir išsilaiko neilgai. Ištikus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jie tuoj pat pasipiktina.

¹⁷ They have no root in themselves, but are short-lived. When oppression or persecution arises because of the word, immediately they stumble.

¹⁸Kiti sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį,

¹⁸ Others are those who are sown among the thorns. These are those who have heard the word,

¹⁹bet pasaulio rūpesčiai, turtų apgaulė ir sukilę geismai kitiems dalykams nusmelkia žodį ir jis tampa nevaisingas.

¹⁹ and the cares of this age, and the deceitfulness of riches, and the lusts of other things entering in choke the word, and it becomes unfruitful.

²⁰Geroje žemėje pasėta sėkla­tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: kas trisdešimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas šimteriopą”.

²⁰ Those which were sown on the good ground are those who hear the word, and accept it, and bear fruit, some thirty times, some sixty times, and some one hundred times.”

²¹Jis kalbėjo jiems: “Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?

²¹He said to them, “Is the lamp brought to be put under a basket literally, a modion, a dry measuring basket containing about a peck (about 9 litres) or under a bed? Isn’t it put on a stand?

²²Juk nėra nieko paslėpta, kas nebūtų apreikšta, ir nieko paslaptyje laikomo, kas neišeitų aikštėn.

²² For there is nothing hidden, except that it should be made known; neither was anything made secret, but that it should come to light.

²³Jei kas turi ausis klausyti­teklauso!”

²³ If any man has ears to hear, let him hear.”

²⁴Jis sakė jiems: “Įsidėmėkite, ką girdite: kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta, ir jums, kurie girdite, bus dar pridėta.

²⁴He said to them, “Take heed what you hear. With whatever measure you measure, it will be measured to you, and more will be given to you who hear.

²⁵Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi”.

²⁵ For whoever has, to him will more be given, and he who doesn’t have, even that which he has will be taken away from him.”

²⁶Jis kalbėjo: “Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, beriančiu dirvon sėklą.

²⁶He said, “The Kingdom of God is as if a man should cast seed on the earth,

²⁷Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam nežinant kaip.

²⁷ and should sleep and rise night and day, and the seed should spring up and grow, he doesn’t know how.

²⁸Juk žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje.

²⁸ For the earth bears fruit: first the blade, then the ear, then the full grain in the ear.

²⁹Derliui prinokus, žmogus tuojau ima pjautuvą, nes pjūtis atėjo”.

²⁹ But when the fruit is ripe, immediately he puts forth the sickle, because the harvest has come.”

³⁰Jėzus dar sakė: “Su kuo galima palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime?

³⁰He said, “How will we liken the Kingdom of God? Or with what parable will we illustrate it?

³¹Ji kaip garstyčios grūdelis, kuris sėjamas dirvon. Jis yra mažiausias iš visų sėklų žemėje,

³¹ It’s like a grain of mustard seed, which, when it is sown in the earth, though it is less than all the seeds that are on the earth,

³²bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visus augalus ir išleidžia plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai”.

³² yet when it is sown, grows up, and becomes greater than all the herbs, and puts out great branches, so that the birds of the sky can lodge under its shadow.”

³³Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė jiems žodį, kiek jie sugebėjo suprasti.

³³With many such parables he spoke the word to them, as they were able to hear it.

³⁴Be palyginimų Jis jiems nekalbėdavo, bet kai pasilikdavo vienas su savo mokiniais, viską jiems išaiškindavo.

³⁴Without a parable he didn’t speak to them; but privately to his own disciples he explained everything.

³⁵Tą pačią dieną, atėjus vakarui, Jis tarė mokiniams: “Irkimės į aną pusę!”

³⁵On that day, when evening had come, he said to them, “Let’s go over to the other side.”

³⁶Atleidę žmones, jie Jį pasiėmė, nes Jis tebebuvo valtyje. Kartu plaukė ir kitos mažos valtys.

³⁶Leaving the multitude, they took him with them, even as he was, in the boat. Other small boats were also with him.

³⁷Pakilo didžiulė vėtra ir bangos daužėsi į valtį taip, kad ją jau sėmė.

³⁷A big wind storm arose, and the waves beat into the boat, so much that the boat was already filled.

³⁸Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino Jį, šaukdami: “Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame?!”

³⁸He himself was in the stern, asleep on the cushion, and they woke him up, and told him, “Teacher, don’t you care that we are dying?”

³⁹Pabudęs Jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: “Nutilk, nusiramink!” Tuojau pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.

³⁹He awoke, and rebuked the wind, and said to the sea, “Peace! Be still!” The wind ceased, and there was a great calm.

⁴⁰Jis tarė jiems: “Kodėl jūs tokie bailūs? Ar vis dar neturite tikėjimo?”

⁴⁰He said to them, “Why are you so afraid? How is it that you have no faith?”

⁴¹Juos apėmė didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: “Kas gi Jis toks? Net vėjas ir ežeras Jo klauso!”

⁴¹They were greatly afraid, and said to one another, “Who then is this, that even the wind and the sea obey him?”