¹¶ Na ka huihuia e nga Pirihitini a ratou taua katoa ki Apeke, i te noho hoki a Iharaira ki te puna i Ietereere.

¹Visi filistinų būriai susirinko Afeke, o izraelitai pasistatė stovyklą Jezreelyje prie versmės.

²A ka haere nga rangatira o nga Pirihitini me o ratou rau, me o ratou mano, ka haere atu ano a Rawiri ratou ko ana tangata, me Akihi, i te hiku.

²Filistinų kunigaikščiai ėjo su šimtais ir tūkstančiais, o Dovydas ir jo vyrai ėjo paskutinėse eilėse su Achišu.

³Katahi nga rangatira o nga Pirihitini ka mea, He aha ta enei Hiperu i konei? Ano ra ko Akihi ki nga rangatira o nga Pirihitini, Ehara ianei tenei i a Rawiri, i te tangata a Haora kingi o Iharaira i noho nei ki ahau i enei ra, i enei tau ranei, a kahore ahau i kite i tetahi he ona, o te ra ano i riro mai ai ia ki ahau a mohoa noa nei?

³Tada filistinų kunigaikščiai kalbėjo: “Ką šitie hebrajai čia daro?” Achišas tarė filistinų kunigaikščiams: “Tai Dovydas, Izraelio karaliaus Sauliaus tarnas, kuris jau seniai su manimi ir aš nieko blogo jame nepastebėjau nuo jo atėjimo pas mane”.

⁴Otiia ka riri nga rangatira o nga Pirihitini ki a ia, a ka mea nga rangatira o nga Pirihitini ki a ia, Whakahokia tenei tangata kia hoki ki te wahi i whakaritea e koe mona; a kaua ia e haere tahi tatou ki te whawhai; kei whawhai ia ki a tatou i t e tatauranga; he aha hoki tana mea hei whakamarie mo tona rangatira? he teka ianei ko nga upoko o enei tangata?

⁴Filistinų kunigaikščiai supyko ant Achišo ir tarė: “Siųsk tą vyrą atgal! Tegul grįžta į vietą, kurią tu jam paskyrei, ir neina su mumis į mūšį, kad jo metu netaptų mums priešu. Nes kaip jis galėtų įsiteikti savo valdovui, jei ne šitų vyrų galvomis.

⁵Ehara ianei tenei i a Rawiri i waiata ra ratou tetahi ki tetahi, i nga kanikani, i mea ra, Na Haora ana mano i patu, na Rawiri ko ana tekau mano?

⁵Argi ne šitas Dovydas, apie kurį dainuodavo šokdami: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas­dešimtis tūkstančių?’ ”

⁶¶ Katahi a Akihi ka karanga ki a Rawiri, ka mea ki a ia, E ora ana a Ihowa, tika tonu tau, pai tonu hoki ki taku titiro tou haerenga atu me tou haerenga mai i a taua nei i te ope; kahore nei hoki i mau i ahau tetahi he ou, o te ra ano i haere mai a i koe ki ahau a taea noatia tenei ra: otiia ki te titiro a nga rangatira kahore ou pai.

⁶Tada Achišas, pasišaukęs Dovydą, jam tarė: “Kaip Viešpats gyvas, tu esi sąžiningas ir tavo įėjimas ir išėjimas su mano pulkais priimtinas man, nes aš nieko blogo neradau tavyje nuo to laiko, kai atėjai pas mane, iki šios dienos. Bet kunigaikščiams tu nepatinki.

⁷Na hoki atu aianei, haere hoki i runga i te rangimarie; kei kino tau mahi ki te titiro a nga rangatira o nga Pirihitini.

⁷Taigi grįžk ramybėje, kad nepiktintum filistinų kunigaikščių”.

⁸Na ka mea a Rawiri ki a Akihi, I aha hoki ahau? ko te aha hoki a tau pononga i kitea e koe, o te ra i noho ai ahau ki tou aroaro a taea noatia tenei ra, ka kore ai ahau e haere ki te whawhai ki nga hoariri o toku ariki, o te kingi?

⁸Dovydas atsakė Achišui: “Ką aš padariau? Ką atradai savo tarne per tą laiką, kai esu su tavimi, kad negaliu eiti į karą prieš mano valdovo karaliaus priešus?”

⁹Na ka whakahoki a Akihi, ka mea ki a Rawiri, E mohio ana ano ahau he pai koe ki taku titiro, rite tonu ano ki te anahera a te Atua: otiia ko nga rangatira o nga Pirihitini hei ki mai, Kaua tenei e haere tahi tatou ki te whawhai.

⁹Achišas atsakė Dovydui: “Tikrai mano akyse tu esi geras kaip Dievo angelas, bet filistinų kunigaikščiai pasakė: ‘Jis neis su mumis į mūšį’.

¹⁰Heoi maranga wawe i te ata, me nga tangata ano a tou ariki i haere tahi mai nei koutou, a ka maranga wawe koutou i te ata, ka marama, haere.

¹⁰Anksti rytą atsikelk su savo valdovo tarnais, kurie yra atėję su tavimi, ir iškeliaukite, kai tik prašvis”.

¹¹Heoi ka maranga wawe a Rawiri, ratou ko ana tangata, a haere ana i te ata, hoki ana ki te whenua o nga Pirihitini. Ko nga Pirihitini ia i haere ki runga, ki Ietereere.

¹¹Dovydas ir jo vyrai atsikėlė rytą ir pasiruošė keliauti atgal į filistinų šalį, o filistinai išėjo į Jezreelį.