¹¶ Na i muri i tenei ka mate te kingi o nga tamariki a Amona, a ko Hanunu, ko tana tama te kingi i muri i a ia.

¹Po kurio laiko mirė amonitų karalius ir jo vietą užėmė jo sūnus Hanūnas.

²Na ka mea a Rawiri, ka puta toku aroha ki a Hanunu tama a Nahaha, ka rite ki te aroha o tona papa i puta ra ki ahau. Na tonoa ana e Rawiri ana tangata hei kawe i tana whakamarie ki a ia mo tona papa. Na ka tae nga tangata a Rawiri ki te whenua o nga tama a Amona.

²Dovydas sakė: “Aš būsiu geras Nahašo sūnui Hanūnui, kaip jo tėvas buvo man”. Ir Dovydas siuntė savo tarnus paguosti Hanūno dėl jo tėvo mirties. Dovydo tarnams atėjus į amonitų šalį,

³Na ka mea nga rangatira o nga tamariki a Amona ki a Hanunu, ki to ratou ariki, Ki tou whakaaro he whakahonore na Rawiri i tou papa i tonoa mai e ia nga kaiwhakamarie ki a koe? he teka ianei he titiro i te pa, he tutei, he whakangaro te mea i tono a mai ai e Rawiri ana tangata ki a koe?

³Amono kunigaikščiai tarė savo valdovui Hanūnui: “Ar manai, kad Dovydas siuntė guodėjus pas tave, norėdamas pagerbti tavo tėvą? Ar ne tam, kad miestą apžiūrėtų, viską išžvalgytų ir paskui jį sunaikintų?”

⁴Heoi ka mau a Hanunu ki nga tangata a Rawiri, a heua ana e ia tetahi taha o o ratou pahau, tapahia ana o ratou kakahu ki waenga a tae noa ki o ratou papa, a tonoa atu ana ratou.

⁴Hanūnas paėmė Dovydo tarnus, nuskuto jiems po pusę barzdos, nukirpo drabužius iki pusės, iki pat juostos, ir išsiuntė.

⁵A, no te korerotanga o taua mea ki a Rawiri, ka tono tangata ia ki te whakatau i a ratou; he nui hoki te whakama o aua tangata; i mea ano te kingi, Hei Heriko noho ai, kia tupu ra ano o koutou pahau, ka hoki mai ai.

⁵Kai apie tai buvo pranešta Dovydui, jis pasiuntė jų pasitikti, nes jie buvo labai sugėdinti, ir sakė jiems: “Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, o tada grįžkite”.

⁶¶ A, no te kitenga o nga tamariki a Amona e whakahouhou ana ratou ki a Rawiri, ka tono tangata nga tamariki a Amona hei utu i nga Hiriani o Peterehopo, i nga Hiriani ano o Topa, e rua tekau mano, he hunga haere i raro, i te kingi ano o Maaka, kotah i mano tangata, i to Ihitopo, kotahi tekau ma rua mano tangata.

⁶Kai amonitai suprato, kad tapo Dovydo nekenčiami, pasisamdė iš Bet Rehobo bei Cobos dvidešimt tūkstančių sirų pėstininkų, iš Maako karaliaus­tūkstantį vyrų ir iš Tobo­dvylika tūkstančių vyrų.

⁷A, no te rongonga o Rawiri, ka tonoa e ia a Ioapa me te ope katoa o nga marohirohi.

⁷Dovydas, tai išgirdęs, pasiuntė Joabą su visa stiprių vyrų kariuomene.

⁸Na ka puta nga tama a Amona ki waho, a whakatakotoria ana a ratou ngohi ki te tomokanga atu o te kuwaha; a ko nga Hiriani o Topa, o Rehopo, me o Ihitopo, o Maaka, ko ratou anake i te parae.

⁸Amonitai išsirikiavo kautynėms prie vartų, o sirai iš Cobos ir Rehobo bei Tobo ir Maako vyrai sustojo atskirai atvirame lauke.

⁹Na, i te kitenga o Ioapa e akina ana a mua, a muri, ona e te hoariri, ka whiriwhiria e ia etahi o nga tino tangata katoa o Iharaira, a whakaritea ana e ia hei tu ki nga Hiriani:

⁹Joabas, pamatęs, kad priešai išsirikiavę prieš jį iš priekio ir iš užpakalio, išrinko geriausius karius iš viso Izraelio ir išrikiavo juos prieš sirus,

¹⁰Ko te nuinga atu hoki o te iwi i tukua e ia ki te ringa o Apihai, o tona teina, a whakatikaia ana e tera hei tu ki nga tama a Amona.

¹⁰likusius žmones jis pavedė savo broliui Abišajui, kuris išrikiavo juos prieš amonitus.

¹¹I mea ano ia, Ki te kaha atu nga Hiriani i ahau, na me haere atu ahau ki te awhina i a koe.

¹¹Tada Joabas tarė broliui: “Jei sirai bus man per stiprūs, tu ateisi man į pagalbą, o jei amonitai bus per stiprūs tau, tai aš tau padėsiu.

¹²Kia maia, kia whakatangata hoki tatou mo to tatou iwi, mo nga pa hoki o to tatou Atua: a ma Ihowa e mea te mea i pai ki a ia.

¹²Būk drąsus ir kovokime už savo tautą ir Dievo miestus! Viešpats tedaro, kaip Jam atrodo tinkama”.

¹³Na ka whakatata atu a Ioapa ratou ko tona nuinga ki te whawhai ki nga Hiriani, a rere ana ratou i tona aroaro.

¹³Joabas ir su juo buvusieji žmonės pradėjo kovą prieš sirus, ir tie pabėgo nuo jo.

¹⁴A, no te kitenga o nga tama a Amona kua rere nga Hiriani, ka rere ano ratou i te aroaro o Apihai, a haere ana ki te pa. Na hoki ana a Ioapa i nga tama a Amona, a haere ana ki Hiruharama.

¹⁴Amonitai, pamatę, kad sirai pabėgo, bėgo nuo Abišajo ir užsidarė mieste. Joabas pasitraukė nuo amonitų ir sugrįžo į Jeruzalę.

¹⁵¶ A, i te kitenga o nga Hiriani kua patua ratou e Iharaira, ka huihui ratou.

¹⁵Sirai, pamatę, kad pralaimėjo Izraeliui, susirinko į vieną vietą.

¹⁶A ka tono tangata a Hararetere ki te tiki i nga Hiriani i tawahi o te awa: a haere mai ana ratou ki Herama, ko Kopaka hoki, ko te rangatira o te ope a Hararetere ki mua i a ratou.

¹⁶Hadadezeras pasiuntė ir pasikvietė sirus, kurie gyveno anapus upės. Jie ėjo į Helamą, vedami Hadadezero kariuomenės vado Šobacho.

¹⁷A ka korerotia ki a Rawiri; a ka huihuia e ia a Iharaira katoa, a whiti ana ki tera taha o Horano haere ana ki Herama. Na ka whakatikaia e nga Hiriani o ratou ngohi hei tu i a Rawiri, a ka whawhai ki a ia.

¹⁷Kai tai buvo pranešta Dovydui, jis, surinkęs visą Izraelį, persikėlė per Jordaną ir ėjo į Helamą. Ir sirai išsirikiavo prieš Dovydą, kad susikautų su juo.

¹⁸Na ka rere nga Hiriani i te aroaro o Iharaira; a patua iho o nga Hiriani e Rawiri nga tangata o nga hariata e whitu rau, e wha tekau mano ano nga hoia eke hoiho; i patua ano e ia a Hopaka, te rangatira o to ratou ope, a mate iho ia ki reira.

¹⁸Ir sirai bėgo nuo Izraelio. Dovydas sunaikino septynis šimtus sirų kovos vežimų bei keturiasdešimt tūkstančių raitelių ir ištiko kariuomenės vadą Šobachą, kuris ten mirė.

¹⁹A, no ka kite nga kingi katoa, nga apa o Hararetere, kua patua ratou e Iharaira, ka houhia e ratou te rongo ki a Iharaira, a ka meinga hei apa mo ratou. Heoi wehi ana nga Hiriani, a mutu ake ta ratou awhina i nga tama a Amona.

¹⁹Visi karaliai, Hadadezero pavaldiniai, matydami, kad Izraelis juos nugalėjo, sudarė taiką su juo ir tarnavo jam. Nuo to laiko sirai bijodavo padėti amonitams.