¹¶ I puta mai ano te kupu a Ihowa ki ahau, i mea,

¹Viešpats kalbėjo man:

²E whakawa ranei koe, e te tama a te tangata, e whakawa ranei koe i te pa whakaheke toto? na, whakakitea ano ana mea whakarihariha katoa ki a ia.

²“Žmogaus sūnau, ar tu neteisi ir neskelbsi sprendimo kruvinam miestui? Paskelbk jam visas jo bjaurystes.

³A mea atu koe, Ko te kupu tenei a te Ariki, a Ihowa: He pa e whakaheke ana i te toto i waenganui ona, he mea e tae mai ai te wa mona, e hanga whakapakoko ana hei he mona, hei whakapoke i a ia!

³Sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tai miestas, praliejęs nekaltą kraują, susitepęs stabų garbinimu. Todėl tavo valanda priartėjo.

⁴Kua he koe i ou toto i whakahekea e koe, kua poke i au whakapakoko i hanga e koe; a kua meinga e koe ou ra kia tata, kua tae ano koe ki ou tau: na reira koe i meinga ai e ahau hei tawainga ma nga tauiwi, hei taunutanga ma nga whenua katoa.

⁴Krauju, kurį praliejai, nusikaltai, stabais, kuriuos pasidarei, susitepei. Tuo priartinai sau galą. Todėl būsi pajuoka tautoms ir pasityčiojimu kraštams.

⁵Ko te hunga e tata ana, ko te hunga hoki e matara atu ana i a koe, ka taunu ki a koe, e te tangata ingoa poke, kiki tonu i te tutu.

⁵Arti ir toli gyvenantys tyčiosis iš tavęs kaip iš negarbingo ir pagarsėjusio sąmyšiu.

⁶Nana, nga rangatira o Iharaira, puta ana nga uaua o tetahi, o tetahi i roto i a koe ki te whakaheke toto.

⁶Štai Izraelio kunigaikščiai, kiekvienas naudojasi savo galia, kad pralietų kraują.

⁷E whakahawea ana ratou ki te papa, ki te whaea, i roto i a koe; he mahi whakatupu kino ta ratou ki te tautangata i roto i a koe: e tukinotia ana e ratou te pani me te pouaru i roto i a koe:

⁷Tavyje niekina tėvą ir motiną, prislegia ateivį, skriaudžia našlaitį ir našlę.

⁸Ko aku mea tapu whakahaweatia iho e koe, ko aku hapati whakanoatia ana e koe.

⁸Tu niekini mano šventyklą ir nesilaikai sabatų.

⁹I roto i a koe nga tangata ngautuara, he mea kia whakahekea ai he toto: i roto i a koe te kai ki runga ki nga maunga: i roto i a koe te mahi puremu.

⁹Tavyje žmonės, kurie šmeižia, siekdami kraujo, valgo kalnuose, tavo viduryje jie paleistuvauja.

¹⁰I roto i a koe te hura i to te papa e takoto tahanga ai: i roto i a koe te whakaiti i te wahine poke i a ia e noho wehe ana.

¹⁰Tavyje jie atidengė tėvo nuogumą ir pažemino tą, kuri buvo nešvari mėnesinių metu.

¹¹He mahi whakarihariha ano ta tetahi ki te wahine a tona hoa; ko ta tetahi whakapokea iho, puremutia iho tana hunaonga; ko ta tetahi i roto i a koe, he whakaiti i tona tuahine, i te tamahine a tona papa.

¹¹Vienas darė bjaurystę su artimo žmona, kitas išniekino savo marčią, dar kitas pažemino savo seserį, savo tėvo dukterį.

¹²I roto i a koe i tango ratou i te utu whakapati e whakahekea ai he toto; kua tango koe i te moni whakatupu, i nga hua ano hoki, kua haoa mai ano e koe nga taonga a ou hoa, he mea tukino, kua wareware ano koe ki ahau, e ai ta te ariki, ta Ihowa.

¹²Tavyje jie ima kyšius nuslėpti pralietą kraują. Tu imi nuošimčius bei reikalauji grąžinti daugiau, tu, išnaudodama artimą, godžiai sieki pelno. Mane gi užmiršai,­sako Viešpats Dievas.­

¹³Nana, kua pakia e ahau toku ringa ki tau hao taonga i hao ai koe, ki ou toto ano kua heke na i waenganui i a koe.

¹³Aš suplojau rankomis dėl jūsų nesąžiningo pelno ir kraujo, pralieto tarp jūsų.

¹⁴E u ranei tou ngakau, e pakari ranei ou ringa, i nga ra e mahi ai ahau ki a koe? Naku, na Ihowa te kupu, maku ano e mahi.

¹⁴Ar tu būsi drąsus ir tvirtai laikysies tada, kai Aš bausiu tave? Aš, Viešpats, tai pasakiau ir įvykdysiu.

¹⁵Ka whakamararatia atu ano koe e ahau ki roto ki nga tauiwi, ka titaria hoki koe ki nga whenua, a ka poto i ahau tou poke i roto i a koe.

¹⁵Aš išsklaidysiu tave tautose bei išblaškysiu kraštuose ir taip pašalinsiu tavo nešvarą.

¹⁶Ka whakanoatia ano hoki koe e koe ano i te tirohanga a nga iwi, a ka mohio koe ko Ihowa ahau.

¹⁶Tu būsi tautų paniekintas. Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats’ ”.

¹⁷¶ I puta mai ano te kupu a Ihowa ki ahau, i mea,

¹⁷Viešpats kalbėjo man:

¹⁸E te tama a te tangata, ki ahau, kua rite te whare o Iharaira ki te para: he parahi ratou katoa, he tine, he rino, he mata i waenga oumu; he para hiriwa ratou katoa.

¹⁸“Žmogaus sūnau, Izraelis virto nuodegomis. Jie visi: varis, cinkas, geležis, švinas­tapo sidabro priemaišomis.

¹⁹Na reira tenei kupu a te Ariki, a Ihowa; Na, he para nei koutou katoa, na, tenei ahau te kohikohi nei i a koutou ki waenganui o Hiruharama.

¹⁹Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi jūs visi virtote nuodegomis, Aš surinksiu jus į Jeruzalę,

²⁰Ka rite ki te kohikohinga o te hiriwa, o te parahi, o te rino, o te mata, o te tine ki waenganui o te oumu, puhia tonutia atu te ahi ki runga hei whakarewa; ka pena ano taku kohikohi i a koe i runga i toku riri, i toku weriweri, ka waiho ano kou tou e ahau ki reira, ka whakarewaina ano koutou.

²⁰kaip surenkamas sidabras, varis, geležis, švinas bei cinkas ir sumetamas į krosnį tirpdyti. Taip Aš savo rūstybėje jus surinksiu ir tirpdysiu.

²¹Ina, ka whakaminea koutou e ahau, ka pupuhi atu ano ahau ki a koutou i runga i te ahi, ara i toku riri, a ka rewa koutou i waenganui.

²¹Taip, aš surinksiu jus Jeruzalėje ir pūsiu į jus savo įtūžį, nuo kurio jūs sutirpsite.

²²Ka rite ki te whakarewanga o te hiriwa i roto i te oumu; ka pena ano to koutou whakarewanga i waenganui o taua oumu, a ka mohio koutou kua oti toku weriweri te riringi e ahau, e Ihowa, ki runga ki a koutou.

²²Kaip sidabras krosnyje ištirpdomas, taip ir jūs būsite tirpdomi. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, išliejau savo rūstybę ant jūsų’ ”.

²³¶ I puta mai ano te kupu a Ihowa ki ahau, i mea,

²³Viešpats man kalbėjo:

²⁴E te tama a te tangata, mea atu ki a ia, He whenua koe kihai i purea, kihai ano i whai ua i te ra o te riri.

²⁴“Žmogaus sūnau, sakyk jiems: ‘Tu esi neapvalyta žemė, tavyje nelijo mano pykčio dieną’.

²⁵E whakatakotoria ana he he e ana poropiti i waenganui i a ia, koia ano kei te raiona mangai nui e haehae ana i te tupapaku; kua pau nga wairua i a ratou; kua riro i a ratou nga taonga me nga mea utu nui; kua tini i a ratou ona pouaru i roto i a ia.

²⁵Jos pranašai rengia sąmokslą kaip riaumojantys liūtai, kurie drasko grobį. Jie rijo žmones, plėšė jų turtus, didino našlių skaičių.

²⁶Kua tukinotia e ana tohunga taku ture, whakanoatia ana e ratou aku mea tapu: kihai i wehea e ratou te tapu i te noa, kihai ano i whakakitea e ratou te wehenga o te poke, o te ma; ko o ratou kanohi huna ake e ratou ki aku hapati, a whakapokea ana ahau i roto i a ratou.

²⁶Kunigai iškraipė mano įstatymą ir išniekino mano šventus daiktus, jie nedarė skirtumo tarp švento ir nešvento, nemokė atskirti nešvaraus nuo švaraus, užmerkė akis dėl sabatų ir Aš niekinamas tarp jų.

²⁷Ko ona rangatira i roto i a ia, rite tonu ki te wuruhi e haehae ana i te tupapaku; he whakaheke toto, he whakangaro wairua, kia riro mai ai he taonga whanako.

²⁷Kunigaikščiai­kaip draskantys vilkai, kurie plėšia grobį; jie pralieja kraują, žudo žmones, godžiai siekdami pelno.

²⁸I pania ano e ana poropiti he mea mo ratou ki te paru kihai i konatunatua; he moemoea horihori a ratou; he teka nga korero a aua tohunga tuaahu ki a ratou, i a ratou ka mea nei, Ko te kupu tenei a te Ariki, a Ihowa, i te mea kihai a Ihowa i kore ro.

²⁸Pranašai aptepė juos kalkėmis, kalbėdami jiems apgaulingus regėjimus ir skelbdami melagingus pranešimus, sakydami: ‘Taip sako Viešpats Dievas’, kai Viešpats nebuvo kalbėjęs.

²⁹Ko ta te iwi o te whenua, he whakatupu kino, he pahua; ae ra, e tukinotia ana e ratou te ware me te rawakore; e whakatupuria kinotia ana e ratou te tautangata i te mea kahore nei he take.

²⁹Krašto žmonės smurtauja ir plėšikauja, skriaudžia vargšus ir beturčius bei neteisėtai spaudžia ateivius.

³⁰I te rapu ano ahau i te tangata i roto i a ratou hei hanga i te taiepa, hei tu ki te wahi pakaru ki toku aroaro mo te whenua, hei mea kei whakangaromia e ahau: heoi kihai i kitea.

³⁰Aš ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pastatytų sieną ir stotųsi spragoje tarp manęs ir mano tautos, kad jos nesunaikinčiau, bet nė vieno neradau.

³¹Na reira i ringihia ai e ahau toku riri ki runga ki a ratou; kua whakapotoa ratou e ahau ki te ahi o toku riri: kua hoatu e ahau te utu o to ratou ara ki runga ki o ratou mahunga, e ai ta te Ariki, ta Ihowa.

³¹Todėl Aš išliejau ant jų savo pyktį ir rūstybės ugnimi sunaikinau juos. Jų darbus suverčiau ant jų pačių galvų,­sako Viešpats Dievas”.