¹¶ Whakarongo ki ahau, e koutou e whai na i te tika, e rapu na i a Ihowa; titiro ki te kohatu i haua mai ai koutou, ki te poka i te rua i keria mai ai koutou.

¹Klausykite manęs, kurie sekate teisumą ir ieškote Viešpaties. Pažvelkite į uolą, iš kurios jūs iškirsti, ir į duobę, iš kurios jūs iškasti.

²Titiro ki a Aperahama, ki to koutou matua, ki a Hera hoki i whanau ai koutou: he kotahi hoki ia, karangatia ana ia e ahau, manaakitia ana, whakanuia ana.

²Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė. Aš pašaukiau jį vieną, palaiminau ir padauginau.

³Ta te mea kua whakamarie a Ihowa i Hiona; kua whakamarie ia i ona wahi katoa ka ururuatia, kua mea hoki i tona wahi koraha kia rite ki Erene, i tona wahi titohea kia rite ki te kari a Ihowa; he koa, he hari, ka kitea i roto, he whakawhetai, me te reo hoki e waiata ana.

³Viešpats paguos Sioną ir atgaivins visus jo griuvėsius, Jis padarys jo tyrus kaip Edeną, dykumas kaip Viešpaties sodą. Linksmybė ir džiaugsmas bus ten, padėkos giesmės skambės.

⁴¶ Whakarongo ki ahau, e aku tangata, kia whai taringa ki ahau, e taku iwi: ka puta atu hoki he ture i roto i ahau, ka takoto ano i ahau taku whakawa hei whakamarama mo nga iwi.

⁴Mano tauta, klausyk manęs, mano giminės, išgirskite mane. Įstatymas išeis iš manęs; mano teisingumas bus šviesa tautoms.

⁵Kei te tata mai toku tika; kua puta taku whakaora, ma oku ringa e whakawa mo nga iwi: ka tatari ki ahau nga motu, ka okioki ki toku ringa.

⁵Mano teisumas arti ir išgelbėjimas greitai ateis. Aš teisiu tautas. Salos lauks manęs, jos pasitikės manimi.

⁶Anga ake o koutou kanohi ki nga rangi, tirohia iho te whenua i raro; ka memeha atu hoki nga rangi, ano he paowa, ka tawhitotia te whenua, me he kakahu, ko te hunga hoki e noho ana i reira ka apena te mate: ko taku whakaoranga ia ka mau tonu: e ko re ano toku tika e heke.

⁶Pakelkite savo akis į dangų, pažvelkite į žemę! Dangūs praeis kaip dūmai, žemė susidėvės kaip drabužis, jos gyventojai taip pat išmirs. Bet mano išgelbėjimas liks amžinai, mano teisumas nesibaigs.

⁷Whakarongo ki ahau, e koutou e mohio na ki te tika, e te hunga kei o koutou ngakau nei taku ture; kei wehi i te tawai a te tangata, kei numinumi i a ratou taunu.

⁷Klausykite manęs, kurie pažįstate teisumą, tauta, kurios širdyje yra mano įstatymas. Nebijokite žmonių pajuokos, neišsigąskite jų plūdimo.

⁸Ka kai hoki te purehurehu i a ratou, ano he kakahu, ka pau ratou, ano he huruhuru hipi i te huhu: ka mau tonu ia toku tika, taku whakaora ki nga whakapaparanga katoa.

⁸Kaip vilnonį drabužį juos sugrauš kandys; bet mano teisumas liks amžinai, mano išgelbėjimas­ kartų kartoms.

⁹¶ Maranga, maranga, kakahuria te kaha, e te ringa o Ihowa! maranga, kia rite ki nga ra o mua ra, ki nga whakatupuranga onamata. Ehara oti i a koe nana i kotikoti a Rahapa, i wero te tarakona?

⁹Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk, kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei slibiną?

¹⁰Ehara oti i a koe nana i whakamaroke te moana, nga wai o te rire nui? ko nga wai hohonu o te moana waiho ake e koe hei huarahi haerenga mo te hunga kua oti te hoko.

¹⁰Ar ne Tu išdžiovinai jūrą ir jos gelmėse padarei kelią pereiti išpirktiesiems?

¹¹Na, ko a Ihowa i hoko ai ka hoki mai, ka haere mai ki Hiona, me te waiata ano ratou: i runga i o ratou mahunga he hari e kore e mutu: ka whiwhi ratou ki te koa, ki te hari; a rere ana te pouri me te aue.

¹¹Viešpaties išpirktieji sugrįš, ateis į Sioną džiūgaudami, amžinas džiaugsmas lydės juos. Džiaugsmas ir linksmybė sugrįš, o skausmai ir vaitojimai išnyks.

¹²Ko ahau, ina, maku koutou e whakamarie; ko wai koe, e wehi na i te tangata e matemate nei, i te tama a te tangata ka meinga nei hei tarutaru?

¹²“Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu, kad bijotum mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė?

¹³Ka wareware nei hoki ki a Ihowa, ki tou kaihanga, nana nga rangi i hora, nana i whakatakoto te turanga mo te whenua; ka pawera tonu koe i nga ra katoa i te riri o te kaiwhakawhiu, i te mea e anga mai ana ia ki te whakamate? a kei hea te riri o t e kaiwhakawhiu?

¹³Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. Tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo žiaurumo, kuris siekė tave sunaikinti! Kur dingo prispaudėjo žiaurumas?

¹⁴Hohoro tonu te wetekina o te herehere i whakaraua; e kore hoki ia e mate, e heke ki te poka, e kore hoki e whakakorea he taro mana.

¹⁴Prispaustasis bus greitai išlaisvintas; jis nemirs, nežengs į duobę ir nebadaus.

¹⁵Ko Ihowa ia ahau, ko tou Atua, i whakakorikori nei i te moana, a hamama ana ona ngaru: ko Ihowa o nga mano tona ingoa.

¹⁵Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris perskyrė šėlstančios jūros bangas. Kareivijų Viešpats yra mano vardas.

¹⁶A kua hoatu e ahau aku kupu ki tou mangai; kua hipokina koe ki te marumaru o toku ringa, kia whakatokia ai nga rangi, kia takoto ai te turanga mo te whenua, hei mea hoki ki Hiona, Ko koe taku iwi.

¹⁶Aš sukūriau dangų ir žemę, pridengiau tave savo ranka, įdėjau savo žodžius į tavo lūpas ir sakiau Sionui: ‘Tu­mano tauta’ ”.

¹⁷¶ Maranga, maranga, whakatika, e Hiruharama, i whakainumia nei e te ringa o Ihowa ki te kapu o tona riri: kua inu koe i nga nganga o te kapu wiri, he mea tatau nau.

¹⁷Pabusk, pabusk, kelkis, Jeruzale! Tu gėrei iš Viešpaties rankos Jo rūstybės taurę; svaiginančią rūstybę išgėrei iki pat dugno.

¹⁸Kohore kau tetahi hei tautiti i a ia o nga tama katoa i whanau i roto i a ia; kahore hoki tetahi o nga tama i atawhaitia e ia hei pupuri i tona ringa.

¹⁸Nė vienas iš Jeruzalės sūnų nepakėlė jos ir nepadėjo jai.

¹⁹Ka rua enei mea ka pono nei ki a koe; ko wai hei tangi ki a koe/ ko te whakangaromanga, ko te wawahanga, ko te matekai, ko te hoari: me pehea taku whakamarie i a koe?

¹⁹Tave ištiko sunaikinimas ir sugriovimas, badas ir kardas, bet kas liūdi tavęs, kas paguos tave?

²⁰Kua hemo au tama; e takoto ana i te ahunga mai o nga ara katoa, ano he anaterope i roto i te kupenga; ki tonu ratou i te riri o Ihowa, i te whakatupehupehu o tou Atua.

²⁰Tavo vaikai neteko jėgų ir gulėjo pakelėse kaip pagautas gyvulys tinkle. Jie pilni Viešpaties rūstybės, tavo Dievo pabarimo.

²¹Mo reira, whakarongo ki tenei, e koe kua tukinotia nei; e haurangi ana, raia, ehara i te haurangi waina.

²¹Tad išgirskite, jūs, suvargusieji ir girti, bet ne nuo vyno.

²²Ko te kupu tenei a tou Ariki, a Ihowa, ara a tou Atua, e tohe nei i ta tona iwi, Nana, ka tangohia e ahau te kapu wiri i tou ringa, nga nganga o te kapu o toku riri; e kore e inumia ano e koe a muri ake nei.

²²Taip sako Viešpats, tavo valdovas, tavo Dievas, kuris gina savo tautą: “Aš paėmiau iš tavo rankos apsvaigimo taurę; tu nebegersi daugiau mano rūstybės.

²³A ka hoatu e ahau ki te ringa o te hunga e whakatupu kino nei i a koe, i mea ra ki tou wairua, Piko iho nei, kia haere atu ai matou; na kua whakatakotoria e koe tou tuara hei whenua, hei huarahi mo te hunga i haere atu ra.

²³Aš ją paduosiu į rankas tavo kankintojų, kurie sakė tau: ‘Pasilenk, kad liptume per tave!’ Taip, tavo nugara buvo padaryta lyg žemė, lyg kelias, kuriuo jie ėjo”.