¹¶ Aue, me he wai toku mahunga! me he puna roimata oku kanohi, kia tangihia ai e ahau nga tupapaku o te tamahine a taku iwi i te ao, i te po!

¹O kad mano galva būtų vandens šaltinis, ir akys ašarų versmė, kad dieną ir naktį galėčiau apraudoti savo tautos užmuštuosius!

²Aue, me he tihokahoka toku, he mea na te tira haere i te koraha! kia whakarerea ai e ahau taku iwi, kia mawehe ai i roto i a ratou, he hunga puremu katoa nei hoki ratou, he huihuinga no te hunga tinihanga.

²Jei dykumoje turėčiau pastogę, palikčiau savo tautą ir eičiau ten! Nes jie visi svetimauja­neištikimųjų gauja.

³Me te mea he kopere na ratou o ratou arero e whakapikoa ana hei korero teka: kua tupu kaha ake ratou i runga i te whenua, kahore ia mo te pono; engari e koni atu ana i te kino ki te kino, kahore hoki o ratou mohio ki ahau, e ai ta Ihowa.

³“Jie sulenkia savo liežuvį melui kaip lanką. Jie nepakyla už tiesą žemėje. Jie eina iš pikto į piktą, o manęs nepažįsta”,­sako Viešpats.

⁴Kia tupato i o koutou hoa, e tenei, e tenei, kaua e whakawhirinaki ki te tuakana, ki te teina: no te mea he maminga rawa ta nga tuakana, ta nga teina katoa; kei runga ano i te ngautuara te haere o nga hoa katoa.

⁴“Saugokitės artimo, nepasitikėkite broliu, nes brolis elgiasi klastingai, o artimas skleidžia šmeižtus.

⁵Ka tinihangatia e ratou tona hoa, tona hoa, kahore hoki he pono o te korero; kua whakaakona e ratou o ratou arero ki te korero teka; ruha noa ratou i te mahinga i te he.

⁵Vienas apgauna kitą, jie nekalba tiesos. Jie išmokė savo liežuvius kalbėti melą, elgiasi suktai, kol pavargsta.

⁶Kei waenga tinihanga koe e noho ana: na te tinihanga ratou te pai ai ki te mohio ki ahau, e ai ta Ihowa.

⁶Tu gyveni apsuptas apgaulių. Dėl savo apgaulių jie atsisako pažinti mane”,­sako Viešpats.

⁷Heoi ko te kupu tenei a Ihowa o nga mano, Nana, ka whakarewa ahau i a ratou, ka whakamatau i a ratou; me pehea hoki ahau, ko te tamahine nei ia a taku iwi?

⁷Todėl taip sako kareivijų Viešpats: “Aš juos išlydysiu ir mėginsiu, nes kaip kitaip galėčiau pasielgti su tokia tauta?

⁸Ko te rite i to ratou arero kei te kopere whakamate; he korero tinihanga tana: he korero pai ta te mangai o tetahi ki tona hoa, kei roto ia i tona ngakau e whanga ana mona.

⁸Jų liežuvis yra mirtina strėlė, jų žodžiai­klasta. Jie taikiai kalba su savo artimu, bet savo širdyje spendžia jam žabangus.

⁹E kore ianei ahau e whiu i a ratou mo enei mea? e ai ta Ihowa; e kore ianei toku wairua e rapu utu i te iwi penei?

⁹Ar dėl to neturėčiau jų bausti?­ sako Viešpats,­ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?”

¹⁰He whakaaro ki nga maunga i ara ai taku tangi, taku aue, he whakaaro ki nga puninga o te koraha taku uhunga; no te mea kua wera, kahore tetahi tangata e tika na reira, kahore e rangona te reo o nga kararehe; ko nga manu o te rangi, ko nga karare he, putere atu ana, kua riro.

¹⁰Dėl kalnų verksiu ir dejuosiu, dėl ganyklų raudosiu, nes jos sunaikintos; niekas nebekeliauja per juos, nebesigirdi ir galvijų balso. Net padangių paukščiai ir žvėrys pasitraukė.

¹¹Ka meinga hoki e ahau a Hiruharama hei puranga, hei nohoanga kuri mohoao, ka meinga ano e ahau nga pa o Hura kia ururuatia, te ai he tangata.

¹¹Aš padarysiu Jeruzalę akmenų krūva, šakalų lindyne ir Judo miestus paversiu negyvenama dykuma.

¹²¶ Ko wai te tangata whakaaro nui e matau ana ki tenei? i korerotia ano ki a wai e te mangai o Ihowa, mana e whakaatu? he aha ra te whenua i whakangaromia ai, i wera ai, ano ko te koraha, kahore he tangata e tika ana i reira?

¹²Kas yra toks išmintingas, kad tai suprastų? Kam Viešpats kalbėjo, kad jis tai paskelbtų, kodėl šalis sunaikinta lyg dykuma, kad niekas nebekeliauja per ją?

¹³Ano ra ko Ihowa, Mo ratou i whakarere i taku ture i hoatu e ahau ki to ratou aroaro, a kihai i whakarongo ki toku reo, kihai i haere i taua ara;

¹³Viešpats tarė: “Kadangi jie atmetė mano įstatymą, kurį jiems daviau, nepakluso mano balsui ir nesielgė pagal jį,

¹⁴Na haere ana ratou i nga tikanga maro o o ratou ngakau; kei te wahi i nga Paarimi i whakaakona nei e o ratou matua ki a ratou.

¹⁴bet sekė savo širdies užgaidas ir Baalą, kaip jų tėvai juos mokė,

¹⁵Heoi ko te kupu tenei a Ihowa o nga mano, a te Atua o Iharaira, Tenei ahau te whangai nei i a ratou, i tenei iwi, ki te taru kawa, te whakainu nei i a ratou ki te wai kawa.

¹⁵todėl Aš juos valgydinsiu metėlėmis, girdysiu karčiu vandeniu

¹⁶Ka whakamararatia ano ratou e ahau ki roto ki nga iwi kihai nei i mohiotia e ratou, e o ratou matua: ka unga ano e ahau te hoari hei whai i a ratou a poto noa ratou i ahau.

¹⁶ir išsklaidysiu tarp tautų, kurių nepažino nei jie, nei jų tėvai. Iš paskos pasiųsiu kardą, kol juos visai sunaikinsiu”.

¹⁷Ko te kupu tenei a Ihowa o nga mano, Whakaaroa e koutou, karangatia hoki nga wahine tangi kia haere mai; unga tangata ki nga wahine whakaaro nui kia haere mai.

¹⁷Taip sako kareivijų Viešpats: “Pašaukite raudotojų, kad jos ateitų,

¹⁸Kia hohoro ano te ara o ta ratou tangi mo tatou, kia tarere ai nga roimata o o tatou kanohi, kia maringi iho ai nga wai o o tatou kamo.

¹⁸kad jos atskubėtų ir giedotų raudą apie mus ir mes susigraudinę verktume”.

¹⁹No te mea e rangona ana te reo tangi i Hiona, Ano to tatou pahuatanga! Nui atu to tatou whakama, no te mea kua mahue i a tatou te whenua, no te mea kua turakina mai e ratou o tatou nohoanga.

¹⁹Rauda girdėti iš Siono: “Mes sunaikinti, visai sugėdinti! Mes turime palikti gimtinę, mūsų gyvenvietės sunaikintos”.

²⁰Whakarongo raia, e nga wahine, ki te kupu a Ihowa, kia riro ano i o koutou taringa te kupu a tona mangai; whakaakona a koutou tamahine ki te tangi, nga hoa hoki o tenei, o tenei, ki te uhunga.

²⁰Klausykitės jūs, moterys, Viešpaties žodžio ir priimkite Jo pamokymą. Mokykite savo dukteris raudoti ir kaimynes apverkti.

²¹No te mea kua tae ake te mate ki roto ki o tatou matapihi, kua tomo ki o tatou whare kingi, hautope atu ai i nga kohungahunga i waho, i nga taitamariki ano hoki i nga huanui.

²¹Mirtis įėjo pro langus, įsilaužė į mūsų namus. Ji žudo vaikus gatvėse, jaunuolius aikštėse.

²²Korero, Ko te kupu tenei a Ihowa, Tera nga tinana o nga tangata e hinga ano he whakawairakau ki te mata o te mara, ano he kutanga witi i muri i te kaitapahi, a kahore he kaikohi.

²²Taip sako Viešpats: “Žmonių lavonai bus išmėtyti kaip mėšlas laukuose, kaip pėdai užpakalyje pjovėjo. Ir niekas jų nesurinks”.

²³¶ Ko te kupu tenei a Ihowa, Kaua te tangata whakaaro nui e whakamanamana ki tona whakaaro nui, kaua hoki te marohirohi e whakamanamana ki tona marohirohi; kaua te tangata taonga e whakamanamana ki ona taonga;

²³Taip sako Viešpats: “Išmintingasis tenesigiria savo išmintimi, stiprusis­savo stiprybe, o turtingasis­savo turtais.

²⁴Engari ko tenei hei whakamanamananga ma te tangata whakamanamana, ara kua whai whakaaro ia, kua mohio ki ahau, ko Ihowa, ahau, ko te kaimahi o te mahi tohu, o te whakawa, o te tika i runga i te whenua: ko aku hoki enei e whakaahuareka ai, e ai t a Ihowa.

²⁴Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš­Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka,­sako Viešpats”.

²⁵Nana, kei te haere mai nga ra, e ai ta Ihowa, e whiua ai e ahau te hunga katoa i kotia i roto i to ratou kotingakore;

²⁵“Ateis diena, kai Aš bausiu visus apipjaustytuosius ir neapipjaustytuosius:

²⁶Ko Ihipa, ko Hura, ko Eroma, ko nga tama a Amona, ko Moapa, ko te hunga katoa e noho ana i te koraha, e whakaihoa nei nga tapa o o ratou makawe: he mea kokotikore hoki nga iwi katoa; ko te whare katoa ano o Iharaira, he mea kokotikore te ngakau.

²⁶Egiptą, Judą, Edomą, Amoną, Moabą ir visus, gyvenančius dykumoje. Nes visos tautos yra neapipjaustytos ir Izraelis yra neapipjaustytas širdyje”,­sako Viešpats.