1¶ Kua hoha toku wairua ki toku ora; ka tukua e ahau taku tangi kia rere ana; ka korero ahau i te kikiwatanga o toku ngakau.
1“Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.
2Ka mea ahau ki te Atua, Kaua ahau e whakahengia; whakakitea ki ahau te take i totohe ai koe ki ahau.
2Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.
3He mea pai ranei ki a koe kia tukino koe, kia whakahawea ki te mahi a ou ringa, a kia whiti tou marama ki te whakaaro o te hunga kino?
3Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?
4He kanohi kikokiko ranei ou? he penei ranei tau titiro me ta te tangata titiro?
4Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?
5He rite ranei ou ra ki o te tangata ra? He rite ranei ou tau ki o te tangata ra?
5Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,
6I uiuia ai e koe toku kino, i rapua ai e koe toku hara?
6kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,
7Ahakoa e mohio ana ano koe ehara ahau i te mea he, kahore ano tetahi hei whakaora i roto i tou ringa?
7nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.
8¶ Na ou ringa ahau i mahi, i hanga, he mea hono marie i tetahi taha, i tetahi taha; otiia e whakangaromia ana ahau e koe.
8Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.
9Kia mahara ra, nau ahau i hanga, ano he paru; tera ranei koe e whakahoki ano i ahau ki te puehu?
9Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.
10He teka ianei he mea riringi ahau nau ano he waiu, meinga ana ahau e koe kia tetepe ano he tiihi?
10Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.
11Nau ahau i whakakakahu ki te kiri, ki te kikokiko, a nau ano ahau i hohou ki te wheua, ki te uaua.
11Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.
12Whakawhiwhi ana ahau e koe ki te ora, ki te atawhai, a he tirotirohanga mai nau i mau ai toku wairua.
12Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.
13Heoi huna ana ano enei mea e koe i roto i tou ngakau: e mohio ana hoki ahau kei a koe ano tenei.
13Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.
14¶ Ki te hara ahau, ka matauria e koe; e kore ano koe e whakakahore ki toku he.
14Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.
15Ki te he ahau, aue toku mate: ki te tika ahau, e kore tonu e ara toku mahunga; he ki hoki noku i te whakama me te titiro iho ki toku mate.
15Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,
16A ki te whakarewa ake toku mahunga i a ia, ka whaia ahau e koe ano he raiona; a ka whakakite ano koe i a koe, i tou miharo, ki ahau.
16nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.
17E whakahoutia ana e koe au kaiwhakaatu i oku he, e whakanuia ana hoki e koe tou riri ki ahau; ko nga putanga ketanga ko te whawhai hei pehi i ahau.
17Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.
18He aha ra ahau i whakaputaina mai ai e koe i roto i te kopu? te hemo noa atu ai ahau, a kihai tetahi kanohi i kite i ahau.
18Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.
19Penei kua rite ahau, ano kua kahore noa iho; kua mauria atu ahau i te kopu ki te urupa.
19Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.
20He teka ranei he torutoru oku ra? Kati ra, waiho ake koa ahau, kia ahua makoha ana i tenei wa iti,
20Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,
21Keiwha haere, ahau ki te wahi e kore nei ahau e hoki mai, ki te whenua o te pouri, o te atarangi o te mata;
21prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.
22Ki te whenua o te pouri kerekere, o te tino o te pouri; he whenua no te atarangi o te mate, kahore nei o reira tikanga, a ko tona marama, koia ano te pouri.
22Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ”.