1¶ Katahi a Hopa ka whakautu, ka mea,
1Jobas atsakydamas tarė:
2Ka maha nga mea pena kua rangona nei e ahau: he kaiwhakamarie haumaruru rawa koutou katoa.
2“Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.
3E whai mutunga ranei nga kupu tikangakore? Na te aha ranei koe i whakaoho ki te whakahoki kupu mai?
3Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?
4E taea ano e ahau te korero pena i a koutou; me i penei to koutou wairua me toku wairua, hono tonu aku kupu ki a koutou, ka ruru ano toku upoko ki a koutou.
4Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.
5E whakakaha ano ia toku mangai i a koutou, ka ai ano hoki te whakamarie a oku ngutu hei pehi i to koutou mamae.
5Tačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią.
6¶ Ahakoa korero ahau, kahore toku pouri e iti iho; ki te mutu taku, ko tehea wahi o toku mamae ka taharahara iho.
6Jei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau.
7Inaianei ano kua meinga ahau e ia kia ruha: moti iho i a koe toku whakaminenga katoa.
7Bet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą.
8Na kua mau kita koe ki ahau, hei kaiwhakaatu i toku he: e whakatika ana mai hoki toku hirokitanga ki ahau, hei whakapuaki i toku he: e whakatika ana mai hoki toku hirokitanga ki ahau hei whakapuaki i toku he.
8Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą.
9Haehaea ana ahau e ia i a ia e riri ana, e tukino ana ia i ahau; pakiri ana ona niho ki ahau; e whakakoi mai ana toku hoariri i ona kanohi ki ahau.
9Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.
10Hamama mai ana o ratou mangai ki ahau; whakahewea mai ana, kei te papaki ratou i toku paparinga; huihui ana ratou kia kotahi hei whawhai ki ahau.
10Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.
11Kua tukua ahau e te Atua ki te hunga he, whakarerea putia ana ahau ki nga ringa o te hunga kino.
11Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.
12Humarie ana taku noho, heoi kua wawahi ia i ahau; kua mau ia ki toku kaki, tatatia ake ahau kia pakaru rikiriki; whakaturia ana ahau e ia hei koperenga pere mana.
12Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu.
13Karapotia ana ahau e ana kaikopere, motumotuhia ana e ia oku whatumanawa, kahore hoki e tohungia; ringihia ana e ia toku au ki te whenua.
13Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.
14He mea wawahi ahau nana, he wahanga, he wahanga; ano he tangata kaha ia e rere mai ana ki runga ki ahau.
14Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.
15Tuituia ana e ahau he kakahu taratara mo toku kiri, whakaititia iho e ahau toku haona ki te puehu.
15Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse.
16Paruparu noa iho toku mata i te tangihanga, kei runga i oku kamo te atarangi o te mate;
16Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akysmirties šešėlis,
17¶ Ahakoa kahore he tutu i oku ringa, a he ma taku inoi.
17nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.
18Kaua, e te whenua, e hipokina oku toto, kei whai wahi tanga ano hoki taku karanga.
18Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla.
19Kei te rangi nei ano inaianei te kaiwhakaatu o taku, kei te wahi i runga toku kaititiro.
19Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse.
20E tawai mai ana oku hoa ki ahau, maturuturu tonu ia nga roimata o toku kanohi ki te Atua.
20Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras.
21Kia tohe koa ia i to te tangata tika ki te Atua, i to te tama hoki a te tangata ki tona hoa!
21O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.
22Kia taka mai hoki nga tau torutoru nei, ka haere ahau i te ara e kore ai ahau e hoki mai ano.
22Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama”.