1¶ Ko ahau te tangata kua kite i te pouri, he mea na te rakau o tona riri.
1Ašžmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.
2I arahina e ia, i meinga kia haere i te pouri, kahore i te marama.
2Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.
3He pono kua tahuri mai ia ki ahau, kua anga mai tona ringa ki ahau, a pau noa te ra.
3Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.
4Kua meinga nei e ia oku kikokiko me toku kiri kia rite ki o te koroheke, mangungu kau i a ia oku wheua.
4Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.
5Kua hanga e ia he patu moku; karapotia ana ahau ki te wai kawa, ki te raruraru.
5Jis apsupo mane kartybe ir vargu,
6Kua meinga ahau e ia kia noho ki nga wahi pouri, kia pera me te hunga kua mate noa ake.
6perkėlė į tamsą kaip mirusį.
7Kua oti ahau te taiepa mai e ia, te puta atu ahau; kua meinga e ia toku mekameka kia taimaha.
7Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.
8Ae ra, i ahau e karanga ana, e hamama ana kia awhinatia, ka araia mai e ia taku inoi.
8Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.
9Kua oti ano oku ara te taiepa mai e ia ki te kohatu tarai, whakakopikopikoa ake e ia oku ara.
9Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.
10Ko tona rite ki ahau kei te pea e whanga ana, kei te raiona i nga wahi ngaro.
10Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.
11Whakangaua ketia ana e ia oku ara, haehaea putia iho ahau; meinga ana ahau e ia kia noho kau noa iho.
11Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.
12Kua whakapikoa e ia tana kopere, a whakaturia ake ahau e ia hei koperenga pere.
12Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu
13Kua meinga e ia nga pere o tana papa pere kia ngoto ki oku whatumanawa.
13ir pervėrė mano širdį strėlėmis.
14Kua waiho ahau hei katanga ma toku iwi katoa; hei waiata ma ratou a pau noa te ra.
14Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.
15Kua whakakiia ahau e ia ki nga mea kawa, whakainumia rawatia ana ahau e ia ki te taru kawa.
15Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.
16Kua whatiwhatiia ano hoki e ia oku niho ki te kirikiri, hipokina ana ahau e ia ki te pungarehu.
16Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.
17Kua nekehia atu e koe toku wairua kei tata ki te rangimarie; i wareware ahau ki te pai.
17Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.
18Ki tonu ake ahau, kua pirau toku kaha, kahore he tumanakohanga maku ki a Ihowa.
18Aš tariau: “Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.
19Mahara ki toku ngakau mamae, ki toku pouri, ki te taru kawa, ki te wai kawa.
19Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.
20Maharahara tonu toku wairua ki a ratou, piko tonu iho i roto i ahau.
20Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.
21¶ E whakahokia ake ana tenei e ahau ki toku ngakau, koia i tumanako ai ahau.
21Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.
22He mahi tohu na Ihowa te poto ai tatou, he kore no ana mahi aroha e mutu.
22Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
23E hou tonu ana ratou i tenei ata, i tenei ata; he nui tou pono.
23Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
24Ko Ihowa te wahi moku, e ai ta toku wairua; no reira ka tumanako ahau ki a ia.
24Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.
25He pai a Ihowa ki te hunga e tumanako ana ki a ia, ki te wairua e rapu ana i a ia.
25Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.
26He pai ano kia tumanako te tangata, kia tatari marie hoki ki ta Ihowa whakaora.
26Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,
27He pai ano mo te tangata kia amohia e ia te ioka i tona tamarikitanga.
27gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.
28Me noho ia, tona kotahi, me whakarongo puku hoki, no te mea nana i uta ki a ia.
28Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.
29Me tuku e ia tona mangai ki te puehu; mehemea pea tera he tumanakohanga.
29Jis paliečia dulkes savo burna: “Galbūt dar yra vilties”.
30Me hoatu e ia tona paparinga ki te tangata e papaki ana i a ia: kia ki tonu ia i te tawai.
30Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,
31E kore hoki e mau tonu ta Ihowa panga:
31nes Viešpats neatstumia amžiams.
32Ahakoa whakapouri ia, ka aroha ano ia, ka rite ki te nui o tana mahi tohu.
32Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.
33Kahore hoki ona ngakau whiu, whakapouri ranei, i nga tama a te tangata.
33Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.
34Ko te kuru i nga herehere katoa o te whenua ki raro i ona waewae;
34Kai mindžioja kojomis belaisvius,
35Ko te whakapeau ke i te tika o te tangata ina whakawakia i te aroaro o te Runga Rawa;
35kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,
36Ko te whakariro ke i ta te tangata ina totohe, e kore tena e whakapaingia e te Ariki.
36kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.
37¶ Ko wai tenei hei ki mai, a ka oti, i te mea kihai i whakahaua e te Ariki?
37Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?
38He teka ianei e puta mai ana te kino me te pai i roto i te mangai o te Runga Rawa?
38Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?
39He aha te tangata ora i amuamu ai, te tangata ina whiua mo ona hara?
39Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?
40E rapu tatou, e kimi i o tatou ara, a ka tahuri ano ki a Ihowa.
40Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.
41Kia ara atu o tatou ngakau me o tatou ringa ki te Atua i te rangi.
41Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.
42¶ I he matou, i whakakeke; kihai ano koe i muru i to matou he.
42Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.
43Kua hipokina nei e koe ki te riri, tukinotia ana matou e koe: tukitukia ana e koe, kihai ano i tohungia e koe.
43Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.
44Hipokina ana e koe he kapua ki a koe, kei puta atu ta matou inoi.
44Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.
45Kua meinga matou e koe hei paru tahinga, hei mea akiri i waenga i nga iwi.
45Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.
46Kua hamama mai nga mangai o o matou hoariri katoa ki a matou.
46Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.
47Ko te wehi, ko te rua, kua tae mai kei a matou, te whakamoti me te wawahi.
47Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.
48Kei te tarere nei nga awa wai i toku kanohi, mo te wawahanga o te tamahine a toku iwi.
48Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.
49Maturuturu ana te wai i toku kanohi, kahore hoki e mutu, te ai he pariratanga,
49Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,
50Kia titiro mai ra ano a Ihowa, kia kite mai ra ano ia i runga i te rangi.
50kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.
51E meatia iho ana toku ngakau e toku kanohi, mo nga tamahine katoa o toku pa.
51Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.
52Kua whaia kinotia ahau ano he manu e ratou, e te hunga e hoariri ana ki ahau, kahore he take.
52Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,
53Ngaro iho i a ratou toku ara i roto i te poka, kua maka e ratou he kohatu ki runga ki ahau.
53įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.
54I rere nga wai i runga i toku mahunga: i mea ahau, kua motuhia ketia ahau.
54Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.
55¶ I karanga ahau ki tou ingoa, e Ihowa, i roto i te poka i raro rawa.
55Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.
56I rongo koe ki toku reo; kaua e huna tou taringa ki te tanga o toku manawa, ki taku karanga.
56Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.
57I whakatata mai koe i te ra i karanga ai ahau ki a koe; i ki mai koe, Kaua e wehi.
57Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: “Nebijok”.
58Kua tohea e koe, e te Ariki, nga tohe a toku wairua; kua hokona e koe toku ora.
58Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.
59Kua kite koe, e Ihowa, i te he i mahia ki ahau: mau e whakarite taku whakawa.
59Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.
60Kua kite koe i to ratou mauahara katoa, i o ratou whakaaro katoa moku.
60Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;
61Kua rongo koe ki ta ratou tawai, e Ihowa, ki o ratou whakaaro katoa moku;
61Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.
62Ki nga ngutu o te hunga i whakatika mai ki ahau, ki ta ratou tikanga moku, a pau noa te ra.
62Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.
63Tirohia mai to ratou nohoanga iho, to ratou whakatikanga ake; ko ahau te waiatatia nei e ratou.
63Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.
64Hoatu he utu ki a ratou, e Ihowa, kia rite ki te mahi a o ratou ringa.
64Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.
65Hoatu ki a ratou he ngakau pakeke, tau kanga ki a ratou.
65Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.
66Whaia ratou i runga i te riri, whakangaromia atu ratou i raro i nga rangi o Ihowa.
66Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.