1¶ Ko ta te waina he whakahi, ko ta te wai kaha he ngangau: a, ko te hunga katoa e whakapohehetia ana e tera, kahore o ratou whakaaro nui.
1Vynaspasityčiotojas, o stiprus gėrimaspašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.
2¶ Ano he raiona e hamama ana te wehi o te kingi: ko te tangata e whakaoho ana i a ia kia riri, e hara ana ki tona wairua ake.
2Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.
3¶ He whakahonore mo te tangata te noho watea mai i te ngangare: engari ko nga wairangi he kowhetewhete tonu.
3Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.
4¶ Kahore te mangere e parau, he mea ki te hotoke; no reira ka pakiki kai mana i te kotinga witi, a kahore e whiwhi.
4Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.
5¶ He wai hohonu te whakaaro i roto i te ngakau o te tangata; e utuhia ano ia e te tangata matau.
5Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.
6¶ Ko ta te tini o te tangata he kauwhau i tona atawhai ake; ko wai ia e kite i te tangata pono?
6Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?
7¶ Ko te tangata tika, e haere ana i runga i tona tapatahi, ka manaakitia ana tamariki i muri i a ia.
7Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.
8¶ Ko te kingi e noho ana i runga i te torona whakawa, titaritaria ana e ona kanohi nga he katoa.
8Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.
9¶ Ko wai e mea, Kua ma i ahau toku ngakau, kua tahia atu oku hara?
9Kas gali sakyti: “Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės”?
10¶ Ko nga pauna huhua, ko nga mehua huhua, he rite tahi taua rua, he mea whakarihariha anake ki a Ihowa.
10Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.
11¶ He tamariki nei ano ka mohiotia ki ana hanga, he ma ranei, he tika ranei tana mahi.
11Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.
12¶ Ko te taringa rongo, ko te kanohi titiro, na Ihowa raua ngatahi i hanga.
12Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.
13¶ Kaua e matenuitia te moe, kei rawakoretia koe; titiro ou kanohi, a ka makona koe i te taro.
13Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.
14¶ Ehara ehara, e ai ta te kaihoko: tona haerenga atu ia, kei te whakamanamana.
14Pirkėjas sako: “Niekam tikę, niekam tikę!”, o nuėjęs savo keliu giriasi.
15¶ He koura tena me te tini o te rupi; engari he taonga utu nui nga ngutu o te matauranga.
15Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.
16¶ Tangohia te kakahu o te kaiwhakakapi mo te tangata ke; puritia hoki te tangata i taunahatia hei whakakapi mo nga tangata ke.
16Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.
17¶ He reka ki te tangata te taro o te teka; muri iho ka ki tona mangai i te kirikiri.
17Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.
18¶ Ma te runanga ka u ai nga whakaaro; kia pai hoki te ngarahu ina anga ki te whawhai.
18Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.
19¶ Ko te tangata e kopikopiko ana ki te kawekawe korero, ka whakina e ia nga korero ngaro: na reira kaua e raweke atu ki te tangata ngutu hamama.
19Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.
20¶ Ko te tangata e kanga ana i tona papa, i tona whaea, ka tineia tona rama i roto i te pouri kerekere.
20Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.
21¶ I te timatanga e hohoro mai pea te taonga; e kore ia tona mutunga e whakapaingia.
21Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.
22¶ Kaua e mea, Ka utua e ahau te kino: taria ta Ihowa, a kei a ia he oranga mou.
22Nesakyk: “Atlyginsiu už pikta”. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.
23¶ He mea whakarihariha ki a Ihowa nga taimaha rere ke; a e kore hoki te pauna tinihanga e pai.
23Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.
24¶ Na Ihowa nga haereerenga o te tangata: na ma te aha te tangata ka matau ai ki tona ara?
24Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?
25¶ Hei rore ki te tangata te oho noa ake ki te mea, He tapu! a, i muri i nga ki taurangi, kia uiui.
25Spąstai žmoguipadaryti įžadą, o po to galvoti.
26¶ Ka titaritaria e te kingi whakaaro nui te hunga kino, a ka hurihia hoki e ia te wira patu witi ki runga ki a ratou.
26Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.
27¶ He rama na Ihowa te manawa o te tangata, e rapu ana i nga mea katoa i roto rawa i te kopu.
27Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.
28¶ Hei kaitiaki mo te kingi te atawhai me te pono; e tautokona ake ana hoki tona torona e te atawhai.
28Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.
29¶ Ko te kororia o nga taitama ko to ratou kaha: a, ko te ataahua o nga kaumatua ko te upoko hina.
29Jaunuolių garbėjėga, o senuosius puošia žili plaukai.
30¶ E tahia atu ana te kino e nga karawarawa o te patunga; a e tae rawa ana nga whiu ki nga wahi o roto rawa o te kopu.
30Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.