1¶ Ki te tino kaiwhakatangi. He himene na Rawiri. E te Atua, e whakamoemiti nei ahau, kei wahangu koe:
1Netylėk, mano gyriaus Dieve.
2Kua puaki hoki te mangai o te tangata kino me te mangai o te tangata tinihanga, ki te he moku: he teka o ratou arero, e korero nei moku.
2Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.
3I karapotia hoki ahau e ratou ki nga kupu mauahara, a i whawhai takekore ki ahau.
3Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.
4Mo toku aroha he riri ta ratou whakautu: ko ahau ia, he inoi taku.
4Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.
5E homai ana e ratou ki ahau he kino mo te pai, he mauahara mo toku aroha.
5Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.
6¶ Meinga he tangata kino hei rangatira mona; kia tu he hoariri ki tona ringa matau.
6Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.
7Kia tau te he ki a ia, ina whakawakia: kia waiho ano tana inoi hei hara.
7Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.
8Kia torutoru ona ra; kia riro tana mahi tirotiro i tetahi atu.
8Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.
9Kia pania ana tamariki, kia pouarutia hoki tana wahine.
9Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmonanašle.
10Kia kopikopiko noa ana tamariki, pinono ai: kia rapu kai hoki ma ratou i o ratou wahi mokemoke.
10Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.
11Kia haoa e te kaituku moni ana mea katoa; kia pahuatia hoki e nga tangata iwi ke ana mauiuitanga.
11Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.
12Kaua tetahi hei hoatu noa i te aroha ki a ia: kaua hoki tetahi hei atawhai i ana pani.
12Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.
13Kia hatepea putia ona uri: a i to muri whakatupuranga kia horoia rawatia atu o ratou ingoa.
13Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.
14Kia maharatia e Ihowa te kino o ona matua: kei murua hoki te hara o tona whaea.
14Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.
15Kia mau tonu ki te aroaro o Ihowa: kia hatepea atu ai e ia te maharatanga ki a ratou i runga i te whenua.
15Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.
16Mona kihai i mahara ki te mahi tohu: heoi tukino ana ia i te ware, i te rawakore, i te hunga ngakau maru, kia patua ai ratou.
16Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.
17Ae ra, i pai ia ki te kanga, a kua tae mai ki a ia: kihai ia i aro ki te manaaki, heoi kua mamao tera i a ia.
17Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.
18I kakahu ia i te kanga ki a ia, ano ko tona kakahu: na kua tae tera ki roto ki a ia ano he wai, me he hinu hoki ki roto ki ona wheua.
18Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.
19Waiho ki a ia hei kakahu hipoki mona, hei whitiki hoki e whitikiria tonutia ai ia.
19Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.
20Na hei utu tena ma Ihowa ki oku hoariri, ki te hunga hoki e korero kino nei ki toku wairua.
20Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.
21¶ Kia puta tau mahi moku, e te Atua, e te Ariki, he whakaaro ki tou ingoa: na te mea he pai tau mahi tohu, whakaorangia ahau,
21Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.
22He ware hoki ahau, he rawakore, kua mamae hoki toku ngakau i roto i ahau.
22Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.
23Ka riro ahau me te atarangi e whakawairua kau ana: e peipeia ana ahau me he mawhitiwhiti.
23Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.
24Hurorirori kau oku turi i te nohopuku; a e kohia ana te ngako o oku kikokiko.
24Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.
25Kua waiho ahau hei tawainga ma ratou: ka kite ratou i ahau, ka ruru o ratou matenga.
25Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.
26Awhinatia ahau, e Ihowa, e toku Atua: kia rite ki tou aroha tau whakaora i ahau.
26Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.
27Kia matau ai ratou ko tou ringa itene: a nau tenei, e Ihowa, i mea.
27Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.
28Ma ratou e kanga, mau ia e manaaki: kia whakama ratou ina whakatika; ko tau pononga ia kia hari.
28Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.
29Kia whakakakahuria oku hoariri ki te whakama, a ko to ratou numinumi hei koroka hipoki mo ratou.
29Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.
30Ka tino whakawhetai toku mangai ki a Ihowa, ae ra, ka whakamoemiti ahau ki a ia i waenganui o te mano.
30Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.
31E tu hoki ia ki te ringa matau o te rawakore, hei whakaora i a ia i te hunga e whakahe ana i tona wairua.
31Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.