1¶ He waiata; he pikitanga. I ta Ihowa whakahokinga mai i nga pononga o Hiona i rite matou ki te hunga e moehewa ana.
1Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne.
2Katahi to matou mangai ka ki i te kata, to matou arero hoki i te waiata: katahi ka korerotia i roto i nga tauiwi, He nui nga mahi a Ihowa ki a ratou.
2Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviaigiedojimo. Pagonys kalbėjo: “Jiems Viešpats didelių dalykų padarė”.
3He mea nunui a Ihowa i mea ai mo tatou, a e koa ana tatou.
3Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės.
4¶ E Ihowa, whakahokia matou i te whakarau: kia pera me nga awa o te tonga.
4Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose.
5Ko te hunga e rui ana i runga i te roimata, ka kokoti i runga i te hari.
5Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.
6Ahakoa haere tangi atu ia me te kawe i ana purapura hei whakatokanga; tera ia e haere hari mai ano me te mau mai i ana paihere.
6Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.