1En sang ved festreisene. Herre, gi David lønn for hans møie,
1Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.
2han som tilsvor Herren, gav Jakobs Veldige det løfte:
2Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:
3Jeg vil ikke gå inn i mitt huses telt, jeg vil ikke stige op på min sengs leie,
3“Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,
4jeg vil ikke unne mine øine søvn, mine øielokk slummer,
4akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,
5før jeg finner et sted for Herren, en bolig for Jakobs Veldige!
5kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!”
6Se, vi hørte om den* i Efrata**, vi fant den i skogsbygden***. / {* d.e. paktens ark.} / {** 1MO 35, 19.} / {*** Kirjat-Jearim.}
6Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.
7Vi vil komme til hans bolig, vi vil tilbede for hans føtters skammel.
7Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!
8Reis dig, Herre, og kom til ditt hvilested, du og din styrkes ark!
8Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.
9La dine prester klæ sig i rettferd og dine fromme rope med fryd!
9Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!
10For Davids, din tjeners skyld vise du ikke din salvedes åsyn tilbake!
10Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.
11Herren har svoret David en sann ed, som han ikke vil gå fra: Av ditt livs frukt vil jeg sette konger på din trone;
11Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: “Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!
12dersom dine barn holder min pakt og mine vidnesbyrd, som jeg vil lære dem, da skal også deres barn for all tid sitte på dine trone.
12Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste”.
13For Herren har utkåret Sion, han har attrådd det til sin bolig:
13Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.
14Dette er mitt hvilested til evig tid; her vil jeg bo, fordi jeg har attrådd det.
14“Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!
15Dets mat vil jeg velsigne, dets fattige vil jeg mette med brød,
15Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.
16og dets prester vil jeg klæ med fryd.
16Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.
17Der vil jeg la et horn vokse op for David, gjøre i stand en lampe for min salvede.
17Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.
18Hans fiender vil jeg klæ i skam, men på ham skal hans krone stråle.
18Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės”.