Shona

Kekchi

1 Kings

18

1Zvino mazuva mazhinji akati apfuura, shoko raJehovha rikasvika kuna Eria negore rechitatu, richiti, Enda undozviratidza kuna Ahabhi; ndigotuma mvura panyika.
1Mokon chic nak yô rox chihab li cueßej li Kâcuaß quixye re laj Elías: —Tatxic cuißchic riqßuin li rey Acab ut tâye re nak lâin tintakla cuißchic li hab, chan.
2Ipapo Eria akandozviratidza kuna Ahabhi. Zvino nzara yakanga yanyanya kwazvo paSamaria.
2Joßcan nak laj Elías cô riqßuin laj Acab. Yô chi us li cueßej aran Samaria.
3Ahabhi akadana Obhadhiya, iye wakange ari mutariri weimba yake. (Zvino Obhadhiya wakange achitya Jehovha kwazvo;
3Li rey Acab quixbok riqßuin laj Abdías, li na-iloc re li cßaßru cuan re saß li palacio. Laj Abdías, aßan cßajoß nak naxxucua ru li Kâcuaß ut naxqßue xlokßal.
4nekuti nenguva iyo Izebheri yaakaparadza nayo navaporofita vaJehovha, Obhadhia wakatora vaporofita vane zana, akavavanza makumi mashanu namakumi mashanuzve mubako, akavapa chingwa nemvura.)
4Junxil nak lix Jezabel yô chixcamsinquileb lix profeta li Kâcuaß, laj Abdías quixcßam jun ciento li profeta ut quixmukeb saß li ochoch pec. Lajêb roxcßâl quixmuk saß li junjûnk chi ochoch pec. Ut quixqßueheb xcua rucßa.
5Zvino Ahabhi akati kuna Obhadhiya, Famba nenyika, kumatsime emvura, nokuhova dzose; zvimwe tingawana bundo, tiraramise mabhiza namahesera,tirege kurashikirwa nechimwe chezvipfuwo.
5Laj Acab quixye re laj Abdías: —Yoßo takasuti li tenamit chirilbaleb li yußam haß ut li nimaß. Mâre anchal takatau caßchßinak richajeb li cacuây ut li mûl. Cui incßaß nakatau xcuaheb, teßcâmk ut tocanâk chi mâcßaß chic kacacuây ut chi mâcßaß chic kamûl, chan.
6Naizvozvo vakagovana nyika, kuti vafambe nayo; Ahabhi akaenda ari oga kuno rumwe rutivi, Obhadhiya akaendawo ari oga kuno rumwe rutivi.
6Joßcan nak queßxjach ribeb ut queßcôeb chixsicßbal richajeb li xul. Li rey Acab cô saß li jun pacßal ut laj Abdías cô saß li jun chic.
7Zvino Obhadhiya wakati ari panzira, Eria akasangana naye; akamuziva, akawira pasi nechiso chake, akati, Ndimi here, ishe wangu Eria?
7Laj Abdías quixcßul saß be laj Elías nak yô chi xic riqßuin li rey. Laj Abdías quixnau ru. Quixcuikßib rib chiru ut quixye: —Joß li lâat biß li kâcuaß Elías, chan.
8Iye akamupindura, akati, Ndini; enda unoudza ishe wako, uti, Tarirai, Eria ari pano.
8Laj Elías quixye re: —Yâl. Lâin laj Elías. Anakcuan lâat tatxic riqßuin li rey ut tâye re nak cuanquin arin, chan.
9Iye akati, Ndatadzeiko, zvamoda kuisa muranda wenyu mumaoko aAhabhi, andiuraye?
9Laj Abdías quixye: —¿Ma cuan junak mâc xinbânu lâin nak tinâqßue chixcamsi li rey?
10NaJehovha Mwari wenyu mupenyu, hapano rudzi kana ushe kwaasina kutuma iye ishe wangu kukutsvakai; kana vakati, Haapo pano, waipikisa ushe uhwo kana rudzi urwo, kuti havana kukuwanai.
10Saß xcßabaß li Kâcuaß lâ Dios lâin ninye âcue nak mâcßaß junak tenamit chi moco junak naßajej incßaß ta quixtakla cuiß âsicßbal li rey. Nak xeßxye nak mâ anihat, li rey quixpuersiheb chixbânunquil li juramento re nak teßxye li yâl.
11Zvino moti, Enda undoudza ishe wako, uti, Eria ari pano.
11Abanan lâat yôcat chixyebal nak lâin tinxic chixyebal re li rey nak cuancat arin.
12Zvimwe ndichangobva kwamuri, Mweya waJehovha ndokukuisai kwandisingazivi; zvino kana ndikandoudza Ahabhi, akakushayai, uchandiuraya, asi ini muranda wenyu ndinotya Jehovha kubva pauduku hwangu.
12Mâre lix musikß li Kâcuaß tatxcßam saß jalan chic naßajej nak ac xin-el arin. Cui lâin ninye re li rey Acab nak cuancat arin ut cui mâ anihakat nak tâchâlk châsicßbal, relic chi yâl tinixtakla chi camsîc. Lâat nacanau nak chalen saß insâjilal lâin ninxucua ru li Kâcuaß.
13Ishe wangu hamuna kuudzwa here zvandakaita panguva iya Izebheri yaakauraya nayo vaporofita vaJehovha kuti ndakavanza vaporofita vaJehovha, vane zana, makumi mashanu namakumi mashanu mubako, ndikavapa zvingwa nemvura?
13At kâcuaß Elías, ¿ma incßaß cacuabi resil nak lâin xinmuk jun ciento lix profeta li Dios nak lix Jezabel yô chixcamsinquileb? Xinmukeb saß li ochoch pec. Lajêb roxcßâl xinmuk saß jun li ochoch pec ut lajêb roxcßâl saß li jun chic ut xinqßueheb ajcuiß lix cua rucßaheb.
14Zvino moti, Chindoudza ishe wako, uti, Eria ari pano. Iye uchandiuraya.
14¿Cßaßut nak tinâtakla chixyebal re li rey Acab nak cuancat arin? Li rey tinixcamsi cui tinye re nak xcuil âcuu, chan.
15Eria akati, NaJehovha wehondo mupenyu, iye wandimire pamberi pake, ndichazviratidza kwaari nhasi zvirokwazvo.
15Laj Elías quixye re: —Saß xcßabaß li nimajcual Dios li nincßanjela ru, lâin ninye âcue nak saß ajcuiß li cutan aßin, lâin tinâtinak riqßuin li rey Acab, chan.
16Naizvozvo Obhadhiya akaenda kuna Ahabhi, akamuudza Ahabhi akandosangana naEria.
16Joßcan nak laj Abdías cô riqßuin li rey Acab ut quixye re nak laj Elías cuan aran. Ut li rey Acab cô chi âtinac riqßuin.
17Zvino Ahabhi wakati achiona Eria, Ahabhi akati kwaari, Ndiwe here, iwe mutambudzi waIsiraeri?
17Nak laj Acab quiril ru laj Elías quixye re: —Arin peß cuancat lâat li yôcat chi qßuehoc raylal saß xbên li tenamit Israel, chan laj Acab.
18Iye akati, Ini handina kutambudza Isiraeri; asi ndiwe neimba yababa vako, nekuti makasiya mirairo yaJehovha, mukatevera vaBhaari.
18Laj Elías quixye re: —Mâcuaß lâin li yôquin chi qßuehoc raylal saß xbên li tenamit Israel. Lâat ban li yôcat chi qßuehoc raylal âcuochben lâ yucuaß xban nak xetzßektâna lix chakßrab li Kâcuaß ut yôquex chixlokßoninquileb li yîbanbil dios Baal, chan.
19Naizvozvo zvino chituma vanhu uunganidze vaIsiraeri vose pagomo reKarimeri, navaporofita vaBhaari vana mazana mana vanodya patafura yaIzebheri,
19Ut quixye ajcuiß re li rey Acab nak tixchßutubeb li câhib ciento riqßuin mero ciento li profeta li nequeßcßanjelac chiru laj Baal ut tixchßutubeb ajcuiß li câhib ciento chi profeta li nequeßcßanjelac chiru lix Asera, li nequeßtzacan riqßuin lix Jezabel, li rixakil li rey.
20Naizvozvo Ahabhi akatuma vanhu kuvana vaIsiraeri vose, akaunganidza vaporofita pagomo reKarimeri.
20Joßcan nak li rey Acab quixtakla xchßutubanquileb laj Israel ut quixchßutubeb ajcuiß lix profeta laj Baal saß li tzûl Carmelo.
21Zvino Eria akaswedera kuvanhu vose, akati, Mucharamba muchikamhina pamifungo miviri kusvikira rinhiko? Kana Jehovha ari Mwari, mumutevere, kana ari Bhaari, mumutevere iye. Asi vanhu havana kupindura shoko rimwe.
21Ut laj Elías quijiloc cuanqueb cuiß chixjunil li tenamit ut quixye reheb: —¿Joß najtil chic texcuânk chi cuib ru lê cßaßux? Cui li Kâcuaß, aßan li tzßakal Dios, ¿cßaßut nak incßaß têpâb? Ut cui laj Baal, aßan li tzßakal Dios, tâkehomak aßan, chan. Ut eb li tenamit mâ jun âtin queßxye.
22Ipapo Eria akati kuvanhu, Ini, iyeni ndoga, ndini ndasara kuvaporofita vaJehovha, asi vaporofita vaBhaari vanosvika varume vana mazana mana namakumi mashanu.
22Ut quixye ajcuiß reheb li tenamit: —Caßaj cuiß lâin lix profeta li Kâcuaß quincana. Abanan lix profeta laj Baal, aßan cuanqueb câhib ciento riqßuin mero ciento.
23Naizvozvo ngavatipe nzombe mbiri, ivo vazvitsaurire nzombe imwe, vaiguranye, vaiise pamusoro pehuni, asi varege kuisa moto pasi payo; neniwo ndichagadzira imwe nzombe, ndichiisa pamusoro pehuni, asi ndisingaisi moto pasi payo.
23Têcßam chak cuibak li cuacax. Ut eb aßan teßxsicß ru li bar cuan teßraj. Teßxcamsi, teßxseti, ut teßxqßue saß xbên li siß. Abanan incßaß teßxqßue xxamlel. Joßcan ajcuiß tinbânu lâin riqßuin li cuacax jun. Tinqßue saß xbên li siß ut incßaß tinqßue xxamlel.
24Zvino imwi mudane zita ramwari wenyu, ini ndidanewo zita raJehovha, Mwari unopindura nomoto, iye ngaave Mwari. Vanhu vose vakapindura, vakati, Zvarehwa zvakanaka.
24Nak ac xeyîb, têyâba xcßabaßeb lê dios. Ut joßcan ajcuiß tinbânu lâin. Tinyâba xcßabaß li nimajcual Dios. Ut li Dios li tixtakla chak li xam saß choxa, aßan li tzßakal Dios, chan laj Elías. Ut chixjunileb li tenamit queßxye: —Us chi joßcan, chanqueb.
25Ipapo Eria akati kuvaporofita vaBhaari, Chizvitsaurirai nzombe imwe, mutange kuigadzira, nekuti muri vazhinji; mudane zita ramwari wenyu, asi murege kuisa moto pasi payo.
25Ut laj Elías quixye reheb lix profeta laj Baal: —Sicßomak ru li cuacax ut yîbomak lê re lâex xbên cua xban nak lâex nabalex. Abanan, incßaß têqßue xxamlel. Chirix aßan têyâba xcßabaß lê dios, chan reheb.
26Ivo vakatora nzombe yavakanga vapiwa, vakaigadzira, vakadana zita raBhaari kubva mangwanani kusvikira masikati makuru, vachiti, Bhaari, tinzwei! Asi kwakanga kusine inzwi kana unopindura. Vakapoteredza aritari yakanga yavakwa vachipembera.
26Ut eb aßan queßxchap li cuacax li quikßaxtesîc reheb ut queßxyîb. Ut queßxyâba xcßabaß laj Baal lix dioseb chalen ekßela toj cuaßleb. Yôqueb chi xajoc chiru li artal li queßxyîb ut yôqueb chixyebal: —At Baal, choâsume, chanqueb. Abanan mâ ani quisumen reheb.
27Zvino panguva yamasikati makuru Eria akavasweveredza, akati, Danidzirai nenzwi guru; nekuti ndimwari, zvimwe ari pakufunga, zvimwe wambosuduruka, zvimwe wafamba rwendo, kana zvimwe uvete hake, anofanira kumutswa.
27Nak ac xcuulac cuaßleb laj Elías qui-oc chixseßenquileb ut quixye reheb: —Japomak êre chi cau. ¿Ma mâcuaß ta biß aßan lê dios? Mâre yô chi cßoxlac malaj ut yô chi cßanjelac. Mâre xcô chi bêc malaj ut yô chi cuârc. Mâre tento nak têrajsi, chan reheb.
28Ipapo vakadanidzira kwazvo, vakazvicheka netsika dzavo neminondo namapfumo, kusvikira ropa richidzutuka kwavari.
28Ut eb aßan kßaxal cuißchic cau yôqueb chixjapbal reheb chi tijoc ut yôqueb chixyocßbal ribeb riqßuin chßîchß joß cßaynakeb chixbânunquil toj retal queßxchßulaqui ribeb saß lix quiqßueleb.
29Masikati makuru akati apfuura, vakaporofita kusvikira panguva yokubayira chipo chamadekwana; asi kwakanga kusina inzwi kana unopindura, kana wakange achiteerera.
29Quinumeß li cuaßleb ut toj yôqueb ajcuiß chixjapbal reheb chixyâbanquil lix dioseb toj quicuulac x-ôril li mayejac ut mâ ani queßabin reheb ut mâ ani queßsumen reheb.
30Ipapo Eria akati kuvanhu vose, Swederai kwandiri, vanhu vose vakaswedera kwaari. Zvino wakagadzira aritari yaJehovha yakanga yaputswa.
30Ut laj Elías quixye reheb li tenamit: —Jilonkex arin cuanquin cuiß, chan reheb. Ut chixjunileb li tenamit queßjiloc riqßuin laj Elías. Ut aßan qui-oc chixyîbanquil lix artal li Kâcuaß li poßbil.
31Eria akatora mabwe ane gumi namaviri akaenzana namarudzi avana vaJakove iye wakange audzwa naJehovha zvichinzi, Zita rako richanzi Isiraeri.
31Laj Elías quixchap cablaju li pec. Aßan retalil li cablaju xtêpaleb li ralal xcßajol laj Jacob, li quiqßueheß aj Israel chokß xcßabaß xban li Kâcuaß.
32Akavaka aritari namabwe iwayo nezita raJehovha, akachera goronga rakakomba aritari rakanga rakaenzana napangadzvarwa zviyero zviviri zvezviyo.
32Ut riqßuin li pec aßan quixyîb li artal re xlokßoninquil li Kâcuaß. Ut chi xjun sutam quixbec jun li rok haß tzßakal tâoc cuibak nînki cuc li ru li trigo chi saß.
33Akaronga huni, akaguranya nzombe, akaiisa pamusoro pehuni, akati, Chizadzai zvirongo zvina nemvura, muidire pamusoro pechipiriso chinopiswa, napamusoro pehuni.
33Quixtus li siß saß xbên li artal. Quixcamsi li cuacax, quixseti ut quixqßue saß xbên li siß.
34Akati, Itai izvozvo rwechipiri, vakazviita rwechipiri. Akati, Itai izvozvo rwechitatu; vakazviita rwechitatu.
34Ut quixye reheb: —Nujtesihomak câhib cuc chi haß ut hoyomak saß xbên li mayej ut saß xbên li siß, chan. Ut queßxhoy li haß saß xbên li artal. Ut quixye cuißchic reheb: —Qßuehomak cuißchic li haß saß xbên li artal xcaß sut, chan. Ut queßxqßue cuißchic li haß. Ut oxib sut queßxhoy li haß saß xbên li artal joß quiyeheß reheb xban laj Elías.
35Mvura ikayerera, ikapoteredza aritari; akazadza negorongawo nemvura.
35Queßxqßue li haß saß xbên li artal toj retal quibêc rok ut quinujac ajcuiß li rok haß li quixyîb chi xjun sutam.
36Nenguva yokubayira chipo chamadekwana, muporofita Eria akaswedera, akati, Imi Jehovha, Mwari waAbhurahamu, nowaIsaka, nowaIsiraeri, uye kuti ini ndiri muranda wenyu, uye kuti ndakaita izvi zvose ndarairwa nemi.
36Nak quicuulac x-ôril xcßatbal li mayej, li profeta Elías quixye: —At nimajcual Dios, lâat lix Dios laj Abraham, laj Isaac ut laj Israel. Chicßutûnk taxak chiruheb anakcuan nak lâat li tzßakal Dios arin Israel ut nak lâin laj cßanjel châcuu. Ut li cßaßru yôquin chixbânunquil anakcuan, lâat xattaklan cue chixbânunquil.
37Ndinzwei Jehovha, ndinzwei, kuti vanhu ava vazive kuti imwi Jehovha ndimi Mwari, uye kuti ndimi makadzosazve moyo yavo.
37At nimajcual Dios, chacuabi taxak li cßaßru nintzßâma châcuu. Chinâsume taxak re nak eb li tenamit aßin teßxqßue retal nak lâat li tzßakal Dios. Chacßut taxak chiruheb nak lâat tâcuaj nak teßsukßîk cuißchic âcuiqßuin, chan laj Elías.
38Ipapo moto waJehovha wakaburuka, ukapedza chipiriso chinopiswa, nehuni, namabwe, neguruva, ukananzva mvura yakanga iri mugoronga.
38Saß li hônal aßan li Kâcuaß quixtakla chak li xam. Quixcßat li mayej, ut quixcßat li siß ut li pec joß ajcuiß li poks ut li haß li cuan saß li rok haß, li quixyîb chi xjun sutam li artal.
39Vanhu vose vakati vachizviona, vakawira pasi nezviso zvavo, vakati, Jehovha ndiye Mwari, Jehovha ndiye Mwari!
39Chixjunileb li tenamit li cuanqueb aran queßril li quicßulman. Queßxhupub ribeb saß chßochß ut queßxye: —Li Kâcuaß, aßan li tzßakal Dios. Li Kâcuaß, aßan li nimajcual Dios, chanqueb.
40Eria akati kwavari, Batai vaporofita vaBhaari, varege kupukunyuka kunyange nomumwe wavo. Vakavabata. Eria akaburuka navo kurukova Kishoni, akavaurayirapo.
40Laj Elías quixye reheb: —Chapomakeb lix profeta laj Baal. Mâ jun reheb têcanab chi êlelic, chan. Ut queßxchap eb li profeta aj balakß. Ut laj Elías quixye reheb nak teßxcßameb saß li nimaß Cisón ut aran quixcamsiheb chi chßîchß.
41Eria akati kuna Ahabhi, Chirongedzai, mudye, mumwe, nekuti kuno kuunga kwemvura zhinji.
41Chirix chic aßan laj Elías quixye re li rey Acab: —Ayu chi cuaßac chi ucßac anakcuan xban nak lâin ac yôquin chirabinquil li xyâb li hab yô chak chi châlc, chan.
42Naizvozvo Ahabhi akarongedza kundodya nokumwa. Eria akakwira pamusoro pegomo reKarimeri, akagwadamira pasi, akaisa chiso chake pakati pamabvi ake;
42Nak li rey Acab cô chi cuaßac chi ucßac, li profeta Elías quitakeß saß xbên li tzûl Carmelo. Quicßojla aran ut quixxulub lix jolom saß xyânk rok.
43akati kumuranda wake, Chikwira zvino, utarire kurutivi rwegungwa. Akakwira akatarira, akati, Hakuna chinhu. Akati, Endazve, kanomwe.
43Ut quixye re lix môs li cuan rochben: —Tatxic ut tat-ilok toj cuan cuiß li palau, chan. Ut lix môs cô ut quisukßi cuißchic riqßuin laj Elías ut quixye re: —Mâcßaß nacßutun, chan. Cuukub sut quixtakla lix môs chi iloc.
44Zvino panguva yechinomwe akati, Tarirai, kune gore duku, rinokwira richibva mugungwa, rakafanana nechanza chomunhu. Akati, Enda, undoti kuna Ahabhi, Sungai ngoro yenyu, muburuke, kuti murege kudzivirirwa nemvura.
44Saß xcuuk sut nak quisukßi, li môs quixye re laj Elías: —Xcuil jun li chßina chok joß na xnimal junak ukßej. Li chok aßan yô chi êlc chak saß li palau, chan. Ut laj Elías quixye re lix môs: —Tatxic riqßuin li rey Acab ut ye re nak tixyîb lix carruaje ut xicak saß rochoch chi junpât nak toj mâjiß nachal li cacuil hab. Cui tâbâyk, moco târûk ta chic chi xic xban li hab, chan laj Elías.
45Zvino nguva duku yakati yapfuura, denga rikasviba namakore nemhepo, mvura zhinji ikanaya Ahabhi akaenda nengoro, akasvika Jezereeri.
45Ut quikßojyînoß ru li choxa. Quixqßue li cacuil ikß. Ut quichal li cacuil hab. Li rey Acab qui-oc saß lix carruaje ut cô saß li tenamit Jezreel.Li Kâcuaß quixqßue xmetzßêu li profeta Elías. Quixbacß chi us li rakß riqßuin lix cßâmal xsaß ut quiâlinac chi cau ut aßan xbên cua quicuulac chiru laj Acab saß li tenamit Jezreel.
46Ruoko rwaJehovha rukasimbisa Eria; akazvisunga chivuno chake, akamhanya pamberi paAhabhi kusvikira pasuwo reJezereeri.
46Li Kâcuaß quixqßue xmetzßêu li profeta Elías. Quixbacß chi us li rakß riqßuin lix cßâmal xsaß ut quiâlinac chi cau ut aßan xbên cua quicuulac chiru laj Acab saß li tenamit Jezreel.